„Mama, tu išprotėjusi keliautoja”, – šūktelėjo man Joris, kopiant paskutinius žingsnius link Kopa Kondracka (2005 m) viršukalnės. Nusijuokiau, yra tame tiesos.
Mėgstu aktyvias, intensyvias atostogas, mėgstu patirti jas pilnutėle širdimi ir netaupau žingsnių, vedančių link kalnų. Mūsų saulėtas virtuviukas gal ir nebūtų norėjęs leistis į dar vieną žygį, bet… šypt. Pasiryžimas pirmoje maršruto dalyje buvo labai menkas (truputį paliūdėjom, truputį pasiginčijom, daug kartų apsikabinom ir suvalgėm saują kitą motyvuojančių guminukų), bet mažojo žygeivio kojelės atlaikė labai nelengvą žygį nuo pradžios iki pabaigos.
Kopa Kondracka (2005 m) – viena iš keturių Czerwone Wierchy kalnų grupės viršukalnių. Žygis, prasidedantis Kuźnice, įvardijamas kaip sudėtingas ir reikalaujantis daug jėgų, nes yra ir ilgas, ir gana status.
Pasiekus tikslą, nuo viršaus atsiveria 360 laipsnių panoraminis vaizdas į Lenkijos ir Slovakijos kalnus. Nenuostabu, kad pasirinkome šią vietą ir savo pietums, bet visiškai nuostabu, kad čia pat sutikome žmonių visai nebijančią lapę (taip, lapę!).
Vis tik antroji šio dienos žygio dalis buvo dar įspūdingesnė. Vietoje grįžimo atgal tuo pačiu keliu, pasirinkome žygiuoti iki Kasprowy Wierch (1987 m). Ši maršruto dalis, einanti per pačią Lenkijos ir Slovakijos sieną, buvo kur kas lengvesnė, ne tokia stati (išskyrus kelias trumpas, bet tikrai stačias atkarpėles), o svarbiausia – tai buvo įspūdingai gražus pasivaikščiojimas kalnų keteromis.
📍 KOPA KONDRACKA (2005 m) / KASPROWY WIERCH (1987 m)
⠀
△ Žygio pradžia: Kuźnice automobilių stovėjimo aikštelė (40 zl/diena). Svarbu: nuo aikštelės ligi pačio Kuźnice miestelio ir žygio pradžios teks nueiti (arba turistiniu autobusiuku nuvažiuoti) dar beveik 2 km – įskaičiuokite papildomą laiką ir atstumą į savo planus.
△ Įėjimas į Tatrų nacionalinį parką yra mokamas, kaina suaugusiam – 9 zl/diena.
△ Atstumas: apie 13 km (maršrutas ratu ir su keltuvu).
△ Pakilimas: 981 m.
△ Sudėtingumas: sudėtingas.
📸 FOTOREPORTAŽAS
Žygį pradėjome Kuźnice miestelyje, netoli Kasprowy Wierch keltuvo – sekėme mėlynojo maršruto nuorodą link Hala Kondratowa. Iš pradžių takas vedė per gražų žaliuojantį slėnį, tuomet nukrypo į tankaus miško takelius. Galiausiai pasiekėme Hala Kondratowa – puikią vietą pirmam užkandžiui ir pailsėjimui slėnyje, apsuptame viršukalnių.
Užkandę sumuštinių, žaliuoju maršrutu leidomės link Przełęcz pod Kopą Kondracką. Tris kilometrus, vedančius aukštyn, žygiavome apie pusantros valandos. Tai buvo stačiausia ir sudėtingiausia šio maršruto dalis. Čia labai pravertė žygio lazdos – mūsų yra LEKI iš „Hiatus“ (ambasadorė, tad #reklama). Negalėčiau rekomenduoti labiau: lazdos padeda išlaikyti pusiausvyrą, nuima dalį krūvio nuo kojų ir nugaros, padeda saugiau dėlioti žingsnius sudėtingesnėmis sąlygomis. Jei iki šiol galvojote, kad lazdos yra tik ne itin reikalingas žygių aksesuaras, raginu išbandyti – tikiu, kad jau po pirmojo žygio nuomonę pakeisite.
Nuo pasiektos kalnų perėjos – per 20 minučių raudonuoju maršrutu pakilome iki Kopa Kondracka viršukalnės. Tai – tikrai įspūdinga vieta, nuo kurios atsiveria 360 laipsnių panoraminis vaizdas. Vienoje pusėje – Lenkijos, kitoje pusėje – Slovakijos kalnai. Čia radom ir sniego lopinėlių, ir jaukią vietelę pietums, ir dar – žmonių nebijančią, aplink šmirinėjančią, skanaus kąsnelio laukiančią lapę.
Nuo Kopa Kondracka, lenktyniaudami su besivejančiais lietaus debesimis, leidomės į pasivaikščiojimą kalnų keteromis iki Kasprowy Wierch (raudonasis maršrutas). Ši žygio dalis buvo įspūdingai graži!
Kasprowy Wierch nusipirkome keltuvo bilietus žemyn, nusileidome į Kuźnice ir pėstute grįžome į automobilį.
Nemanau, kad verta daugžodžiauti, – buvo pasakiška diena ir nuostabus maršrutas!
🗺️ MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS
