(Skaičiuojam toliau. Liko 9 valandos (tik? net?)! )
Šiemet pas mus daug obuolių. Saldžių, rūgštelėjusių, saldžiarūgščių. Nuvažiavus į sodybą savaitgaliais, gali rinkti glėbiais ir atversti didžiulį segtuvą, akimis ieškant kepinių su obuoliais. Obuolių pyragai, obuoliniai sausainiai, lazanija su vištiena ir obuoliais, varškės apkepas su obuoliais, obuoliniai keksiukai, obuolių vyniotiniai…
Labai mėgstu obuolius, ką jau bekalbėti apie saldžius obuolinius kepinius. Jie drąsiai gauna sidabro medalį (nes auksas priklauso varškės kepiniams, aha!) ir pastarosiomis savaitėmis sėkmingai karaliauja mano saulėtoje virtuvėje.
Taigi, man liko tik-net devynios valandos, o iškeliaudama skaitytojus vaišinu išleistuvių pyragu – obuolių vyniotiniu. Skanaus!
Skonis: 8/10. Labiausiai šiame kepinyje mane žavi jo forma – vyniotinis vis gi bent mano namuose yra orginaliau nei paprastas pyragas, o ir atpjautas atrodo labai gražiai. Skonis? Geras, tikrai puikus. Įdaras sultingas, apie nerealų obuolių ir cinamono duetą net pasakoti nereikia, tik štai viršutinė vyniotinio plutelė ne minkšta (kaip man galbūt patiktų labiau), tačiau kietoka, labai trapi. Dėl to: pirma, vyniotinį sunkoka gražiai nepritrupinant atpjauti; antra, šią viršutinę plutelę niekaip nepavyks elegantiškai valgyti su desertine šakute – daug paprasčiau tiesiog atsilaužti ir sukrimsti it sausainį (it kokią trapią juostelę su obuoliais, ir riešutais). Taigi, čia jau priklauso nuo skonio. Mėgstat trapius kepinius – pirmyn! 🙂
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Žurnale “Ji”
14 komentarų
Smagios kelionės!!!! 🙂 parsivežk daug įspūdžių ir geros nuotaikos:))))
Ačiū ačiū! Tik kaip čia greičiau tą laiką „prastumt”? :))
Kartą kepiau panašų (o gal net ir tą patį), bet persistengiau su obuolių kiekiu, todėl gavosi tik pusiau iškepęs 😀
O apie kepinio viršų, tai man, labai patinka, kad jis būna toks trapus ir kietas!
Skaniai atrodo 😉
Net nusijuokiau – aš šįkart save tiesiog sąmoningai stabdžiau nepridėt obuolių daugiau nei reikia. Nuojauta, matyt :))
Atskubėjau ir aš gero kelio, gero vėjo palinkėt 🙂
Labai lauksiu skanaus reportažo. Oi, Paryžius.. 🙂
Ačiū, Jurgita, labai ačiū už palinkėjimus 🙂
Tikrai… oi, Paryžius… :)) Už penkių valandų jau keltis, bet akys niekaip nesimerkia. Mane visad šitaip beprotiškas laukimas veikia, et 😀
as ir linkiu smagios keliones!!!!! jau esu pati 4 kartus buvus, tai kiekvienas kartas vis idomesnis. Megaukites nuostabiomis akimirkomis ir nenusivilkit nevisada skaniu maistu 🙂 o mes lauksim ispudziu 😉
Ooo, aguonėle, tikrai nemažai kartų lankeisi :)) Būtinai mėgausimės, būtiniausiai 🙂 O dėl to maisto… gi mes su ekskursija važiuojam – lėksim, bėgsim ir kaži kiek ten tevalgysim 😀 Bet… pažiūrėsim, pamatysim :))
Net seilė nutyso – obuolių pyragai, artėjant rudeniui, yra visiškas ir nenuginčijamas gėris..niam..niam…Geros kelionės 🙂
Sima, taip, tikrai gėris… Šiandien vėl namo obuolių maišą parsivežėm, vėl kažką galvosim :))
Ačiū už palinkėjimus 😉
tu jau pakeliui, bet… geros kelionės! laukiam reportažo!
jule, aš jau namie. Jau… Taip greit. Bet kelionė buvo nepakartojama! :)) Tiksliau, tikiuosi, kad pakartojama – kad bus pakartota tiesiogine to žodžio prasme 😀
Geros kelionės 🙂
Ačiū, Twiggy :)) Susirenku palinkėjimus, nors jau ir po kelionės :))