ALTA VIA 2 – žygis Dolomitinėse Alpėse | Kelionės dienoraštis | 3 diena

parašė Asta 3 Rgp ’24

2024 m. liepos 14 d., sekmadienis
Trečioji žygio diena

Rifugio Puez > Rifugio Pisciadù | 18,27 km

Šiandien jautėmės lyg grįžę namo. Žygio maršrutas kalnų takais mus atvedė ligi vienos gražiausių kalnų perėjų Passo Gardena. Visai netoliese, vos už vieno kito serpentinų posūkio, yra Colfosco – nuostabiausias kalnų miestelis, kuriame buvome apsistoję prieš dvejus ir prieš ketverius metus. Viskas mums šiose Dolomitų apylinkėse pažįstama – kalnų panoramos, viršum galvų kylantys keltuvai, nedidukė suvenyrų parduotuvė vidury niekur. Net šiandien minti takai – dalis tų pačių, kuriais jau esame vaikščioję. Mielas, jautrus, nostalgiškas jausmas užpildė širdis.

Buvo taip gera ir smagu, kad vienu metu truputį pametėm laiko nuovoką. Sumanę nuklysti iš kelio vardan Via Ferrata Gran Cir, nemanėm, kad užtruksim joje bent dvi valandas. Užpūškavę aukštai į kalną, šokom į savo apraišus, segėmės karabinus ir šalmus. Toliau, įsikibę į lynus, – į pačią Gran Cir viršūnę (2592 m), kur mus pasitiko fantastiškas vaizdas į žemai po kojomis plytinčią Passo Gardena. Tikrai būtume čia prisėdę ir užtrukę ilgiau, jei nebūčiau pažiūrėjusi į laikrodį.

O laikrodis tuo tarpu rodė trečią valandą popiet. Buvome aukštai kalno viršūnėje ir turėjome ne daugiau kaip tris valandas iš čia nusileisti, pereiti perėją, susirasti savo maršrutą ir nužygiuoti juo ligi Rifugio Pisciadù (2857 m). Ir ne šiaip sau nužygiuoti, bet statutėliu birių akmenukų šlaitu įveikti didžiulę įkalnę. Jau žygiavom čia prieš du metus, tik tada žemyn, – žinojom, kad aukštyn tikrai nebus lengviau. Ypač, kojoms dar nespėjus pailsėti po Via Ferratos.

O, vargeli, nebuvo lengva. Džiūgavau, kai įpusėję įkalnę radom mažą kriokliuką ir išsifiltravom vandens į betuštėjančias gertuves. Truputį nusigandau pamačiusi, kad sniegas keliose atkarpose dar nenutirpęs ir velniškai slidus. Mintyse (o gal ir ne tik) nusikeikiau, pamačiusi ir prisiminusi, kad paskutinė šito kelio atkarpa – ne kas kita, o stati lynais sutvirtinta įkalnė. Nežinau, kodėl ji nėra vadinama Via Ferrata, nes tikrai turėtų.

Labai skubėjom ir – valio! – spėjom. Rifugio Pisciadù, kur šiąnakt praleisim naktį, pasiekėm laiku, prieš vakarienę. Gavom po monetą trims minutėms karšto dušo (viena moneta lygu trys minutės lygu keturi eurai, šypt). Net išsiprašėm dviejų lovų tuščiame kambaryje be kambariokų! Kai sekasi, tai sekasi.

Buvo pasakiškai graži diena. Nuvargę ir laimingi, šiąnakt miegosim labai saldžiai.

Nakvynės vieta: Rifugio Pisciadú, dvi lovos keturių lovų kambaryje, half-board
Dienos išlaidos dviems (nakvynė, maistas, gėrimai): 193 eur