ALTA VIA 2 – žygis Dolomitinėse Alpėse | Kelionės dienoraštis | 9 diena

parašė Asta 9 Rgp ’24

2024 m. liepos 20 d., šeštadienis
Devintoji žygio diena

Rifugio Rosetta > Rifugio Pradidali | 15,28 km

Rytai Rifugio būna ankstyvi. Beveik net nereikia žadintuvo – jei pusryčiai nuo 6:30 val., tai dar likus pusvalandžiui iki pusryčių, visas namelis ima girgždėti. Kas keliasi iš lovos, kas eina valytis dantų… Nori nenori, nubundi ir pats, net jei buvai ketinęs pamiegoti bent pusvalandžiu ilgėliau. Taip, ausų kištukai padėtų, bet jau supratau, kad jie ne man – jaučiuosi… nekontroliuojanti situacijos, tad mieliau renkuosi pabusti anksčiau.

Kita vertus, pabusti anksčiau čia nėra blogai. Pakanka kelių dienų kalnų žygyje ir kelių nakvynių Rifugio, kad kūnas priimtų nauja dienų ritmą. Miegoti čia einame anksti (nuo 22:00 val. – tylos ir tamsos laikas, nors daugelis jau apie 21:00 val. būna sugulę į lovas), tad ir keltis anksti – visai nesunku. Tiesą sakant, norėčiau tokį dienos ritmą parsivežti namo. Ar įmanoma? Abejoju.

Sako, apie orą kalbėti yra banalu, o gal nuobodu, bet tiesa ta, kad kalnuose nuo oro priklauso viskas. Jo prognozę tikrinu prieš užmiegant, dar kartą – vos prabudus. Oras padiktuoja, kokia bus diena. Šiandien tik nuo jo priklausė, ar nuobodžiausim visą dieną Rifugio, ar leisimės į įsimintiną visos dienos nuotykį.

Mes tikėjomės nuotykio, o nuotykis laukė mūsų – kol pasiekėm Rifugio Pradidali (2278 m), sunkūs lietaus debesys nuslinko anapus kalnų. Pasidėję savo dičkes kuprines į kambarį, išskubėjom į tolimesnį kelią – link Via Ferrata Porton (3B) ir Via Ferrata Nico Gusella (2B). Visai netoliese Alta Via 2 klasikinio maršruto esančias Via Ferratas buvo galima sujungti į patogų maršrutą ratu – dėl tokių priežasčių mes ir pasirinkom žygiuoti būtent AV2, o ne kokį kitą kalnų žygį.

Prieš išskubėdami iš Rifugio, stabtelėjome paklausti darbuotojos: ar ketina šiandien lyti? „Afternoon“, – sulaukėm atsakymo, ir išskubėjom dar spartesniu žingsniu. Oras yra viskas!

Kelias link Via Ferrata Porton buvo paskendęs tokiose pusnyse, kad turėjom ieškoti kito būdo pasiekti maršruto pradžią. Leidomės žemyn, po kojomis byrant akmenukams, kol pagaliau pavyko pralenkti sniegą. „Kelias link Ferratos bus sunkesnis nei pati Ferrata“, – juokėmės su ta pačia kryptimi einančiais žygeiviais.

Vis tik Ferrata buvo puiki! Daug kopėtėlių, vedančių viršun, daug atvirų kalno atbrailų. Adrenalinas kuteno padus, o mes žygiavome į priekį.

Tuo tarpu Via Ferrata Nico Gusella panašu, kad pritrūko dažų (kelio ženklinimui) ir lynų (saugesniam kelio sutvirtinimui). Užslinkus debesiui, pasidarė tik dar smagiau, bet – geriausia žinia! – kelią radome ir su lietum prasilenkėme.

Kelyje šiandien buvome daugiau nei aštuonias valandas. Tai bent darbo diena, tiesa? Tokią galėjom patirti tik gero oro dėka. Kartočiau ir kartočiau!

P.S. Prisimenat laikus, kai dušas kainavo 7 eur? Perėjome į naują lygį – 7 eur už 15 l vandens. Įmanoma!

Nakvynės vieta: Rifugio Pradidali, dvi lovos keturių lovų kambaryje, half-board
Dienos išlaidos dviems (nakvynė, maistas, gėrimai): 172 eur