Apelsininiai sausainiai

Diana, ačiū už tokį pozityvų palaikomąjį komentarą, tikrai reikės karts nuo karto grįžti ir jį persiskaityti :)) Ir ane, tu esi visiškai teisi, viso gyvenimo suplanuoti nereikia, bet žinai. Būna taip, kad nuo vieno artimiausio žingsnio tiesiogiai priklauso kiti penki bent, ir tada labai skauda galvą nuo galvojimo, kaip priimti patį teisingiausią. Bet aš atrasiu tuos atsakymus, žinau – tikiu, tik reikia sulaukti… O tada jau pulsiu ir aš į euforiją :))

Rima, ačiū labai už gražias ir mielas padėkas :)) Aš irgi turėčiau padėkoti visiems skaitytojams, už tai kad ateina, skaito, įvertina, gamina, dalinasi mintimis bei komentarais – ačiū! 🙂
Dėl sausainiukų, praleidau tą punktą sąmoningai, tikėdamasi jį išvis pašalinti. Kodėl? Nes iš esmės, jei aš publikuoju receptą, reiškia, manau, jog jis to vertas ir didelei daliai žmonių gali patikti. O ar gaminčiau dar kartą? atsakymas labai jau įspraudžia į rėmus, nes… nežinau. Yra tūkstantis sausainių receptų, ir vardan kitų išbandymo, šitų gal ir negaminsiu daugiau niekad. Bet džiaugiuosi, kad gaminau, nes skaniai suvalgėme – tai koks tuomet turėtų būti atsakymas? Jei atsakyčiau „ne”, skaitytojas galvotų, kad man nepatiko, o taip nėra, tiesiog per daug dar neišbandytų 🙂 Aišku, yra tokių patiekalų, kuriuos gaminu kelis ir keliolika kartų, bet jų nėra daug – aš iš tų, kurios mėgsta išvabdyti vis kažką naujo, todėl kartoju tuos pačius skanumus virtuvėje gana retai 🙂
Aišku, jei skaitytojai pageidautų, rašyčiau tą eilutę ir toliau, kaip ir anksčiau rašydavau, bet tokiu atveju visad išlieka galimos neteisingos skaitytojų interpretacijos galimybė.. 🙂

p.s. sausainiai gaminti dar labai labai labai seniai ir keliantys visokiausių atsiminimų. man irgi — skanutukai, labai teisingai trapūs 🙂