O jei savaitgalio desertas būtų nesaldus?
Nors šie krekeriai būtų puikūs bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis, savaitgaliams jie tinka tiesiog idealiai. Ilgesniems vakarams prie gero filmo arba dar ilgesniems pasivaikščiojimams gamtoje (aš visada labai mėgstu iš kuprinės išsitraukti ką nors triauškiamo, juk tikrai ne tik aš, tiesa?), arba jaukiems improvizuotiems draugų vakarėliams, arba – iš tiesų, kad ir ką beveiktumėte.
Žinau, kad krekerius nusipirkti tiesiog parduotuvėje gali pasirodyti daug paprasčiau – op, į pirkinių krepšelį, ir visas darbas atliktas. Bet galima juos kepti ir namuose; tiesą sakant, aš pati anksčiau nebūčiau pagalvojus, kad viskas vyksta taip paprastai ir greitai. Bet čia kaip ir visur kur gyvenime: imi, darai ir padarai. O tuomet maloniai nustembi, kad viskas įmanoma, o dažnu atveju – dar ir daug lengviau nei rodėsi iš pradžių!
Į detalų naminių ir pirktinių krekerių skonių lyginimą turbūt net nereikia leistis – natūralu, kad šviežiai iškepti krekeriai yra labai gardūs, pilni skonio ir aromato. Būtent šie turi tris mažas reikšmingas priežastis, kodėl mums ypatingai patiko: pirma, mėgstamas kietasis sūris (ar yra kažkas, jam netiktų žiupsnis gero skanaus kietojo sūrio?!); antra, liofilizuoti rozmarinai (jie yra daug kvapnesni ir ryškesnio, natūralesnio skonio nei įprastai džiovinti); ir trečia, česnakai (esu visiška česnakų mylėtoja!).
Morkų humusas – antroji šio recepto „žvaigždė“. Jau kiek anksčiau, atradusi burokėlių humusą, viešai aikčiojau iš nuostabos, koks tai skanus dalykas, ir kaip gi aš jį atradau taip vėlai! Tai štai, atradusi tikrai nepamirštu, – burokėlių humusą papildė klasikinis avinžirnių humusas, o dabar – morkų! Švelnus, maloniai saldus, šiek tiek pikantiškas. Subtilus – toks žodis man sukasi ant liežuvio galo, kai ieškau tinkamiausio morkų humusui apibūdinti.
Morkų humusą patiekiau ne tik prie česnakinių sūrio krekerių (jų derinys tikrai labai geras), bet tepiau ir ant sumuštinių, ir ant tortilijos. Gal ir turėtų būti nejauku maisto tinklaraštininkei šitaip džiaugtis daugeliui tokiais įprastais skoniais, bet, ei, šalin kaukes ir pozas: aš dar labai daug ko nesu ragavusi, kažko įsivaizduoju nemėgstanti, o kažko tikrai nemėgstu. O kai atrandu kažką labai skanaus – net jei tai ir senas geras humusas! – džiaugiuosi garsiai ir nuoširdžiai!
O jūs ar ruošėt kada namie orkaitėje keptų morkų humusą? Ar kepėt krekerius? Man rodos, tai galėtų būti labai puikus savaitgalio „desertas“, šypt. O savaitgalis čia pat, ant nosies!
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Kauno grūdai“.






2 komentarai
Sveiki, Asta, labai noriu pabandyti šį jūsų receptą. Ar galima viską pasiruošti iš vakaro? Ar bent kažkurią vieną dalį? 🙂
Žinoma, Violeta! Tešlą galite paruošti iš vakaro, o kočioti, pjaustyti ir kepti rytojaus dieną 🙂 O humusą – jį taip pat drąsiai galite paruošti iš anksto, jis sandariame indelyje šaldytuve gardus išlieka net kelias dienas 😉