„Cobbler“ – tradicinis amerikietiškas/angliškas kepinys, kuriam atitikmenį lietuvių kalboje rasti yra itin sudėtinga. Galima būtų šį kepinį pavadinti tiesiog pyragu, tačiau tai neatspindėtų pagrindinės jo esmės, kepimo būdo ir patiekimo. Ne veltui amerikiečiai „cobbler“ labai mėgsta ir dažnai, ypač vasarą, kepa, valgo bei vaišina juo artimuosius, draugus bei kaimynus – šis desertas turi ne vieną privalumą, o iš visų svarbiausi yra gaminimo paprastumas, sezoniškumas, įvairumas ir puikus skonis.
Populiariausias „cobbler“ yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Kartais istoriniai šaltiniai skirtingai įrodinėja šio kepinio kilmės vietą, pasirinkdami vieną iš šių dviejų.
Dažniausiai „cobbler“ yra kepamas su vaisiais ar uogomis. Antra būtina deserto dalis yra tešla. Priklausomai nuo regiono ir tradicijų, „cobbler“ yra ruošiamas kartais su sausainių, kartais – su pyragų tešla. Nors toks atvejis nedažnas, tačiau kartais desertas būna ruošiamas ir iš dviejų trapios tešlos sluoksnių, kurių viduryje yra vaisiai arba uogos. Tačiau tai – pakankamai retas ir netradicinis „cobbler“ ruošimo būdas.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose „cobbler“ receptas buvo pateiktas XIX amžiuje. Ši receptų knyga buvo išleista Europoje, ir tai galima priimti kaip įrodymą, jog „cobbler“ yra kilęs būtent iš šio žemyno, tačiau pietų amerikiečiai tvirtina, jog „cobbler“ – jų išradimas. Viena iš „cobbler“ kilmės istorijų teigia, kad desertą pirmieji pradėjo gaminti anglijos kolonistai Amerikoje. Negalėdami gaminti savo tradicinio saldaus pudingo dėl produktų ir įrangos trūkumo, anglai nusprendė, kad šiek tiek panašus kepinys galėtų pavykti, sluoksnį uogų ar vaisių uždengus sluoksniu tešlos. Kadangi „cobbler“ buvo pradėtas kepti būtent Amerikoje, nors ir anglų, dažnai galima susidurti su teiginiu, jog tai – tradicinis amerikiečių desertas.
Jungtinėse Amerikos Valstijoje yra išskiriama pakankamai daug „cobbler“ rūšių, turinčių atskirus pavadinimus. Vienoms rūšims yra naudojama sausainių tešla, kitoms – pyragų tešla, trečių tešloje būtinai naudojami avižiniai dribsniai. Pastaruosius, vadinamus „The Crisp“, dažniausiai gamina amerikiečiai. Paprastai šiam desertui naudojami obuoliai ar vyšnios, o jų viršus apibarstomas sviesto, miltų, rudojo cukraus ir avižinių dribsnių trupiniais. Naujojoje Anglijoje gaminamos „cobbler“ deserto variacijos, ruošiamos ant kaitlentės, vadinamos „the Grunt“ ar „the Slump“. Tuo tarpu „the Buckle“ paruošimas vėl visiškai kitoks – naudojama pyrago tešla, o į ją vaisiai ar uogos yra tiesiog įmaišomi.
Paprastai „cobbler“ ruošiamas kaip saldus desertas, nors kartais tai gali būti ir pagrindinis patiekalas, gaminamas su aviena, jautiena ar daržovių įdaru. Tokiu atveju naudojama nesaldi tešla su sūriu ar įvairiomis prieskoninėmis žolelėmios. Populiariausi saldžiųjų „cobbler“ variantai yra su persikais, abrikosais, obuoliais, mėlynėmis ar juodaisiais serbentais. Žinoma, kad ir kokį vaisių ar uogų įdarą pasirinktumėte, „cobbler“ vis tiek pavyks puikiai; desertą neabejotinai galima vadinti vienu iš tokių, kuriuos itin lengva priderinti prie sezonų ir ruošti su sezoninėmis sodos bei daržo gėrybėmis.
Patiekti „cobbler“ galite tiek šiltą, tiek kambario temperatūros. Jei patiekiate šiltą, būtinai pagardinkite kaušeliu vanilinių ledų. Toks „cobbler“ bus pats skaniausias!
Greitai ir itin paprastai paruošiamas, sezoninis skanėstas „cobbler“ tikrai lengvai ras vietą ant saldaus Jūsų šeimos stalo. Vyšnių „cobbler“ žavus tuo, kad jame puikiai kontrastą palaiko saldžarūgštės vyšnios ir saldi tešla, o kamuoliukas vanilinių ledų šį desertą padaro tiesiog tobulu: saldiems savaitgalio pusryčiams su šeima, saulėtai popietei terasoje su puodeliu kavos ar vakaro pasilepinimui, stebint besileidžiančią vasaros saulę…
Skonis: 10/10. Įsivaizduokite: saldžiarūgštės vyšnios. Švelnus citrinos aromatas. Saldi minkštutė tešla. Kaušelis vanilinių ledų. Šiltas, aromatingas ir sodraus skonio desertas. Nuostabus! Būtinai kartosiu dar ir dar – su įvairiais vaisiais ir uogomis.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Tekstas ir receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Vyšnių „cobbler“
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Vyšnių sluoksniui:
450 g vyšnių, be kauliukų
100 g rudojo cukraus
1 citrinos tarkuota žievelė
½ citrinos sultys
2 valg. š. kukurūzų krakmolo
2 valg. š. (30 g) sviesto
Tešlai:
1 puodelis (140 g) miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. vanilinio cukraus
½ arb. š. druskos
100 g sviesto
100 g grietinės
GAMINIMO EIGA
Iš pradžių pasiruoškite vyšnių sluoksnį. Dubenyje sumaišykite vyšnias be kauliukų, rudąjį cukrų, tarkuotą citrinos žievelę, citrinos sultis ir kukurūzų krakmolą.
Paruoštą masę perdėkite į 16 cm skersmens kepimo indą.
Ant viršaus išdėliokite nedideliais kubeliais supjaustytą sviestą.
Paruoškite tešlą. Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir druską. Sudėkite kubeliais supjaustytą sviestą. Trinkite tarp pirštų masę tol, kol neliks sausų miltų ir gausite trupinius. Tuomet sudėkite grietinę, išmaišykite ir išminkykite minkštą tešlą.
Perkelkite paruoštą tešlą ant švaraus, lygaus, miltais pabarstyto paviršiaus. Iškočiokite ir formele ar nedidele stikline išspauskite apskritimus. Išdėliokit juos ant vyšnių ir sviesto.
Kepkite iki 180ºC temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes, kol paviršius taps gražiai auksinės spalvos. Išjunkite orkaitę, šiek tiek atvėsinkite. Patiekite dar šiltą su kaušeliu ledų: patiekti galite inde, kuriame kepėte, arba paskirstyti į kelis atskirus dubenėlius. Skanaus!
18 komentarai
cobbler yra jega! man tai pats megiamiausias BY FAR, vasaros desertas (arba pusryciai!); ir vertimo jokio cia nereikia; as net kabuciu nedeciau; ant creme brulee kabuciu juk nededam; cia cobbler ir tiek; tavasis labai grazus;
Aušra, pritariu, kad jėga! 🙂 Sunku patikėti, kad tik šią vasarą prisiruošiau pagaliau jį paruošti; dabar niekaip nenustoju, noriu dar ir dar 😀
Dėl tų vertimų… galvos skausmas didžiulis. Aš visai neseniai darbo klausimais buvau susidūrusi su VLKK ir supratau, kad iš esmės jie tuoj kiekvienam originaliam pavadinimui lietuvišką ir dažnai nelogišką atitikmenį sugalvos. Pavyzdžiui, creme brulee ne tai kad kabutėse turėtų būti, bet apskritai reikėtų ją vadinti karameliniu skanėstu 🙂 O, pavyzdžiui, macchiato turi būti vadinama kava su pieno puta (ar reikia sakyti, kad pakeitus pavadinimą meniu pagal šitą įstatymu patvirtintą reikalavimą, jos pardavimai nukrito iki visiško minimumo?!).
Žodžiu, aš jau taip susipainiojus, kad vis tik nusprendžiau dėl visa ko kabutes uždėti, nors tinklaraštis ir yra asmeninė erdvė, kur galima reikštis asmeniniu stiliumi 🙂
tik lietuviai sugeba isversti macchiato ir creme brulee; visiskas bespredielas! jeigu macchiato – kava supieno puta, tai kaip tada isversti cappuccino??
Cappuccino – kapučinas, latte – latė. Bet ne, macchiato mak(j)atu negali būti 🙂
Atrodo nuostabiai! Būtinai bus išbandytas! 🙂
Beje, gal galit pasidalint, kur pirktas šis kepimo indas? 🙂
Indre, lauksiu atsiliepimų! 🙂
Kepimo indas pirktas Maximoje, buvo su dangteliu ir vadinosi, atrodo, troškinimo indu 🙂
kaip gaila, kad pavėluotai perskaičiau šį receptą – vyšnios jau nuskintos ir sudėtos į uogienę ir kompotą. Bet kaip suprantu ne ką prastenis variantas ir su obuoliais? įtariu labiau tiks rūgštesni obuoliukai?
Taip, tikrai labai tiks ir obuoliai 🙂 Ir mėlynės tiktų, ir šilauogės, ir juodieji serbentai, ir slyvos, ir iš esmės beveik bet kokie vaisiai ar uogos 🙂
laba diena, gal galetumet patarti kuo butu galima pakeisti kukuruzu krakmola?
Dovile, galima pakeisti jį bulvių krakmolu 😉
truputėlį pataisysiu: macchiato tariama makjato 🙂
o pavadinimų vartaliojimai ir man ne prie širdies. aš ypač nekenčiu kabučių, todėl radau išlygą – rašymą kursyvu 🙂
bent jau bloge – savoj erdvėj.
Jurgita, ačiū 🙂 Na, esmė vis tiek ta pati – kodėl tada ne makjatas, o kava su pieno puta? 🙂 Čia retorinis klausimas 🙂
Kursyvas man irgi daug mielesnis nei kabutės, bet kai iš esmės visas tekstas pas mane kursyvu, tai tenka kabutes į pagalbą pasitelkti. Kita vertus, bent jau aš didelės neapykantos joms nejaučiu 😀
Oho, išbandžiau vakar vakare – labai maloniai nustebino. Nors gaminant iki paskutinės minutės nelabai buvo aišku, kas gi čia gausis, tešla atrodė tokia minkšta ir galvojau tikrai nesikočios, bet pavyko labai puikiai. Toks kitoks desertas nei jau įprasti pyragai ar keksiukai!
Egle, fainai, kad patiko, džiaugiuos! 🙂 Aš irgi tiek ilgai delsiau jį pirmą kartą pagaminti, nes iš tiesų nieko ypatingo nesitikėjau. Bet man labai labai patiko! 🙂
Puikus! Nors po to rūgštu dar ilgai buvo… Gal mano vyšnios per rūgščios šitam reikalui buvo? 😀
Sima, gali būti, aš stengiuosi naudoti saldesnes vyšnias, nes jos man paprasčiausiai skanesnės 🙂
Super desertas! Viskas gavosi gerai ir buvo labai skanu:)
Aiste, labai smagu girdėti! 🙂