Kartais atrodo, kad virtuvėje sutelpa visas pasaulis. Prancūzijoje tokio tipo blynelius vadintume crêpes, Ukrainoje – nalysnyky, o štai mano vaikystės namuose šie blyneliai visada buvo tiesiog lietiniai su varške.
„Šiandien iškepsiu lietinių su varške“, – sakydavo mama, o žodžius lydėdavo šypsena. Jie skanūs, švelniai saldūs, lyg gardžiausias desertas; kaip gi galėtų nepatikti?
Šiandien, po ilgų derybų, ko gi norėtųsi pietums, kepu šiuos blynelius savo sūnui. Kol renkamės uogienę, su kuria lietiniai patys skaniausi, tyliai mintyse kartoju: kad kuo greičiau išauštų dienos, kai klausimas, ką valgysim šiandien, būtų sunkiausias dienos klausimas.



1 komentaras
” Ukrainoje – nalysnyky” – pas mane namuose visą laiką buvo sulietuvintas variantas – naliesnikai 🙂