Kai pavasario pradžioje įsigijome grilį, žinojau, kad labiausiai jame norėsiu kepti plėšytą kiaulieną: švelniai kvepiančią dūmu, plyštančią vos palietus šakute, sutirpstančią burnoje… Šiek tiek užtrukom, kol prisiruošėm; iš pradžių kepėm bulvinius blynus, vištieną (visais įmanomais būdais), daržoves, lašišą, picas, net kugelį. Tik prieš porą dienų – pagaliau! – atėjo metas plėšytai kiaulienai. Pirmoji partija buvo suvalgyta su klasikiniais mėsainiais: plėšytą kiaulieną maišiau su barbekiu padažu, dėjau ant pašildytų brioche bandelių, ant viršaus – po dosnų šaukštą kopūstų ir morkų salotų. Paprasta, bet, o dievai, kaip buvo skanu!
Sunku numanyti, kiek laiko užtruksite plėšytai kiaulienai paruošti, nes tai stipriai priklausys nuo to, kokio dydžio kiaulienos gabalą kepsite (dažniausiai kepama kiaulienos sprandinė arba mentė). Tai vienas tų receptų, kuriame verčiau kliautis termometru, o ne laikrodžiu. Patogiausia naudoti tokį, kuris leistų matuoti temperatūrą viso kepimo metu ir stebėti ją per nuotolį. Temperatūra pasufleruos, kada ateis laikas mėsą suvynioti į foliją, o kada – iš grilio išimti, leisti pailsėti ir galiausiai plėšyti.
Lėtas kepimas yra plėšytos kiaulienos esmė. Tik lėtai ir kantriai žemoje temperatūroje kepta mėsa lengvai plyš ir bus gardžiai sultinga. Taip, vakarienę teks pradėti ruošti iškart po pusryčių, bet toji vakarienė bus nuostabaus skanumo!
