Obuoliniai varškėčiai

Keliauti yra beprotiškai gera. Atitrūkti nuo žemės, nuo realybės, nuo darbų, pakilti virš debesų. O grįžti namo ir po varginančio, žaibais nutvieksto skrydžio griūti į savo lovą… taip pat gera. Taigi, taip – štai ir aš – po puikių aštuonių dienų neįtikėtino žydrumo vandens apsuptoje mažytėje saloje – šiandien aš jau namie. 

Buvo visko. Daug šiltos saulės, daug tikros vasaros. Ilgų pasivaikščiojimų, žavių pakrančių, skalaujamų žydro vandens, kalnų, skardžių. Daug lėtų vakarienių jaukiuose restoranėliuose. Daug skanaus maisto. Ir vyno. Buvo akimirkų, kurias norėjosi sustabdyti; ir daug žadą atimančių vaizdų, kurių neužteko įamžinti tik fotoaparatu – norėjosi įsižiūrėti, pajausti, įsiminti. Kad kažkada vėliau, kai bus liūdna ar ilgu, galėtum prisiminti lyg čia ir dabar. Ir vėl visa širdis prisipildytų to gero jausmo, kurį visuomet atneša kelionės. Tikriausiai visos kelionės turi tokią galią. Visos ir visada, kad ir kurią iš šimtų krypčių pasirinktum.

Parsivežiau begalę gerų įspūdžių, įkvėpimo ir gyvenimo džiaugsmo. Tikiu, kad visi, kurie keliauja, supranta, kaip dabar jaučiuosi – truputį pavargusi, nors energija nori lietis per kraštus; norinti labai daug ką papasakoti, nors įspūdžiai dar tokie švieži, kad nesidėlioja į rišlų pasakojimą. Viena koja dar ten, kita – jau čia. Bandanti įsivažiuoti į ritmą, nors mano mintims būti čia ir dabar yra kur kas sunkiau nei man pačiai.

O kol sudėliosiu visus įspūdžius į sakinius ir pastraipas, štai receptas. Laukiantiems, keliaujantiems ir grįžtantiems. Ir visiems kitiems, šypt.

Skonis: 10/10. Į varškės tešlą įmaišius tarkuotą obuolį, iškepti varškėčiai bus minkštesni, drėgnesni, panašesni į saldžius blynelius ar pyragėlius. Tai lyg desertas ir vakarienė viename. O ar gali būti kas šauniau nei desertas vakarienei?..

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt