Kaip jau garsiai, įnirtingai ir baisingai pritariamai linksėdama galva, pasiguodžiau pas Jurgą – kartais (galbūt ir dažniau nei kartais…) sukurptu įžangą man taip pat būna labai sunku. Kartais – būna ir taip! – labai lengva, žodžiai liejas, bet prieš paspaudžiant „publish“ perskaitau ir… oh my God, kokio bieso aš čia prirašiau?! Kartais ištrinu, kartais paspaudžiu.. galvokit, ką norit.
Kartais laukiu rytdienos – kaip vakar, berymodama prie labai skanaus nelabai gražių pyrago nuotraukų. O sulaukus to stebuklingo rytojaus, aš suprantu, kad jokie įkvėpimai neaplankė ir žodžių daugiau nepridėjo. Ei, kažkada mokykloje už visus rašinėlius skindavau dešimtukus – kur dingo mano talentas?
Pabėgo, pasislėpė, nebesirodo.
Bet pyragas – štai. Čia. Skanus, švelnus ir lengvas. Apelsininis su lengva morengo plutele.
Skonis: 9,5/10. Trapus pagrindas. Saldžiarūgštis apelsinų įdaras. Ir švelniai saldus morengo sluoksnelis ant viršaus. Tiesa, žurnalas teigia, kad „toks pyragas per šventę puikiausiai galėtų atstoti tortą” – gal ir tikrai galėtų tiems, kas prie biskvitų-kremų-plakimų-pertepimų-puošimų tingi vargti pusdienį. O man jis puikiai tiko ir savaitės pradžiai – kodėl gi negalima švęsti ir jos? 🙂
Beje, tikriausiai mano skaitytojai jau žino, kad morengui aš sakau ne ne ne. Todėl ir tokio tipo pyragas buvo nukeliamas šimtą kartų kitam kartui, bet šįkart pamačius spalvinguose žurnalų puslapiuose, išdrįsau. Ir valio, nes morengas čia nėra toks morengiškas – labiau zefyrinis ir puikiai derintis prie viso pyrago skonių paletės.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti
Kur radau? „Virtuvės paslaptys” (2010 m. Nr. 2)
24 komentarai
>> Ei, kažkada mokykloje už visus rašinėlius skindavau dešimtukus – kur dingo mano talentas?
plius vienas. tiesa, dešimtukus skyniau iki dešimtos klasės; tada perėjau į gimnaziją, o ten, pagal brandos egzaminų reikalavimus, rašėme tik analizes. tai tokios ten ir saviraiškos – ‘lyrinis subjektas išgyvena gilius jausmus; tai pabrėžiama vaizdingų veiksmažodžių gausa bei trimis šauktukais.’
kartais paliūdžiu prie Pamiršto Talento, paspardau grumstus, ir einu tolyn .) šypt šypt.
bet jūs, panele, linkusi būti savikritiška — man ir tavosios įžangos, ir nuotraukos patinka. cha!
Lyrinis subjektas, uj.. Negerai negerai. Nepatikdavo man dažniausiai tos analizės, o jei dar eilėraščių 😮
O aš, panelė, tikrai linkusi būti savikritiška – neneigsiu jokiu būdu. Bet gi kaip be tos savikritikos žingsniuot pirmyn, m? Bet šitas geras iš ano blogojo 😀
Ach, jule, jule – tu man priminei tą didžiąją lietuvių kalbos kankynę – INTERPRETACIJŲ RAŠYMĄ… aš taip jų nekęsdavau. Labai labai… ir man visada numažindavo pažymius todėl, kad pradėdavau tiesiog savaip interpretuoti… Vėliau, kai galima būdavo jau rinktis – rinkdavau laisvas temas, bet ir ten manęs mokytoja negirdavo… Galų gale iš egzamino 100 procentų gavau…tai buvo didysis mano šokas po visų tų kankinimųsi ir kilpų ant kaklo 🙂
O kas dėl įžangų – tai Asta jos visos tikrai geras. O geros todėl, kad nuoširdžios ir leidžia kitiems tavo skaitytojams geriau tave pažinti, suprasti ką tu mėgsti, ko nemėgsti, kuo gyveni, apie ką svajoji… Jos ir neturi būti literatūriniai šedevrai 😉
Šaunuolė, Mademoiselle, šaunuolė! 🙂 Kaip tik neseniai girdėjau iš vieno žmogaus istoriją, kad jis, norėdamas „atkeršyt” mokytojai, gavo 100 iš egzamino – kad parodytų, jog gali daugiau nei anoji kada nors įsivaizdavo 🙂
Ir ačiū už gerą žodį įžangoms. Na, neprieštarausiu (nors galėčiau!), nes, gerai jau.., pasistengsiu nebūti šiandien savikritiška – tik padėkosiu 🙂
mmm, gardu, aš niekad dar negaminus morengų…
Dalia, kaip jau minėjau, čia iškepa ant viršaus pyrago toli gražu ne tas saldus traškus morengas, kokie būna pyragėliai, o minkštas ir primenantis zefyrą 🙂
O va tų tikrųjų morengiukų ir aš nebandžius 🙂
Oi,Asta,tavo receptus skaityciau, o pagal juos gaminciau ir be jokiu izangu:) man tai jie tobuli – kazkaip ir produktai suprantami, ir gaminimo procesas aiskiai aprasytas. nabetotaciau su izanga,aisku,kad idomiau:) bet jei kada izangos ikvepimas iseitu pavasario (!!!) oru pakvepuoti, pilk drasiai koki recepta ir be ivadinio zodzio – manau,skaitovu nesumazes;)
Ramune, iškaisti galima tokias liaupses beskaitant 😀 Labai ačiū, be galo gera turėti tokią ištikimą skaitytoją! 🙂
Planuoju isbandyti 🙂
Lady_A, kokie žmonės! 🙂 Planuok – tikrai skanus pyragas – o kai jau suplanuosi ir iškepsi, pasidalink įspūdžiais, kaip patiko 😉
Taigi čia žiauriai panašus į tą citrininį, kur Kepėjuose be stabdžių buvp 🙂 aš su kondensuotu dariau tada pamenu, ne su krakmolu. Vienas puikesnių pyragų, nes su rūgštele 🙂
Na va, net nežinodama pataikiau 😀 Žinoma, kiek pavėluotai… 🙂 Tikrai puikus pyragas, pritariu 😉
O pvz jei aš pakeisčiau kukurūzų krakmolą į bulvių, kaip manai, skonis labai nukentėtų? ;DD
Daiva, keisk drąsiai – aš irgi keičiau 😀 Ir visas super-duper 😉
Na va, kątik pašoviau į orkaitę galutinai iškept, o jau įdaro skanumas! :)) Teks labai pasistengt, kad šis pyragas sulauktų Velykų ryto ;DDD
Daiva, kaip smagu, kad taip patinka, jog net šitokia grėsmė kyla 🙂 Na, bet tikriausiai reiktų palinkėt, kad visgi sulauktų pyragas Velykų 😀
oo, kiek reikia apelsino zieveles? :> Nuo abieju apelsinu nutarkuot, ar kaip ?
Taip, Rūta, citrinos žievelės nutarkuojamos nuo abiejų citrinų 🙂
Va, kepu tą gražuolį, labai įdomus procesas. Pirmas kartas pats įdomiausias, nes nežinai ar tikrai viską tiksliai teisingai darai.. 😀
Monika, neabejoju, kad darai teisingai, o jei ir su mažučiais nukrypimais, kartais jie nebūna blogi 🙂 Tikiuosi, kad pyragas buvo labai skanus ir sulaukė pasisekimo :))
Like the blog
Thank you! 🙂
Skanus:-) Tik pagrindas riebokas, nebetraskus gavosi – jeigu dar gaminsiu, pabandysiu tesla daryti pagal Olandisko obuoliu pyrago recepta;-) Na, ir dar kiausiniai taip ir neissiplake iki apvertus-stovinciu-putu, bet vis tiek gavosi:-D Kazi, gal baltymai su cukrumi normaliai ir neissiplaka…?;-)
Dėl kiaušinių baltymų su cukrumi – jie tikrai išsiplaka, net labai labai gerai ir iki itin standžių putų 🙂 Gal tiesiog pritrūko laiko. Bet kokiu atveju labai džiugu, kad pyragas patiko 🙂