Medaus keksas

Mūsų virtuvėje, ant spintelės, netoli mano virtuvinių svarstyklių ir didelio stiklinio indo su avižiniais dribsniais, skirtais gardžioms pusryčių košėms, visuomet stovi ir kibirėlis medaus. Gardiname juo kavą ar arbatą, vaikome užklupusias ligas, maišome į pyragų tešlą, kepame sausainius, gardiname blynus ar tiesiog pasikabiname šaukštelį ir saldiname ilgų dienų vakarus. Neprisimenu metų, kada tie medaus kibirėliai būtų taip greitai ir dažnai keitę vienas kitą. Esu tikra, kad šiais metais sumušėme visus savo medaus vartojimo rekordus.

Tikriausiai nereikėtų stebėtis: juk viskas kitaip, kai mūsų valgomas medus yra mūsų medus. Medus, kurį į avilius sunešė mūsų bitutės; medus, kurį išsuko mūsų rankos. Net ir šiandien, nuo šaukštelio pamažu laižant medų, man tai atrodo… neįtikėtina ir stebuklinga. Mūsų bitynas – vienas iš tų praėjusiais metais žengtų žingsnių, kurio nesigailime nei vienas. Išlauktas, išjaustas, teisingas sprendimas.

Bitynas ir medus neapvertė mūsų gyvenimo visiškai aukštyn kojomis, tikrai ne; nors ir įnešė visą glėbį naujų spalvų ir patyrimų. Vienas iš tokių mažų pokyčių yra štai šis – medaus savo virtuvėje ir gaminamuose patiekaluose niekada nenaudojau tiek daug. Niekada nekepiau tiek daug imbierinių sausainių su medumi, tiek daug medaus ir meduolinių tortų, tiek daug medaus keksiukų ir keksų. Seniau, rinkdamasi desertui naudojamą saldiklį, beveik visada ranką tiesdavau link cukraus. O štai šiandien ją vis dažniau tiesiu link to kibirėlio su medumi. Ir rašydama receptus, vis save pagaunu, ingredientų sąraše vėl įrašiusią medų. Džiaugiuosi, nes medus nėra tik saldus ir skanus; dar jis yra sveikas ir naudingas. Žinant, kaip dažnai virtuvėje yra sunku surasti teisingą balansą tarp „saldu“, „skanu“ ir„sveika“, medus yra labai didelis džiaugsmas.

Šį keksą kepiau jau seniai, kai ruošėme „Debesų“ žiemos numerį. Po to kepiau dar kartą. Labai gali būti, kad kepsiu ir darkart. Galbūt, tikiuosi, išsikepsite ir Jūs. Skanaus!

Skonis: 9/10. Minkštas, purus ir drėgnas. Su puikiai jaučiamais medaus, cinamono, imbiero skoniais. Idealus prie puodelio arbatos šaltą žiemos vakarą…

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Publikuota: Kulinarinis elektroninis žurnalas “Debesys”, 2014 m. žiema

Medaus keksas

Atsispausdinti

Porcijos: 15 riekelių Paruošimo laikas: 20 min. Gaminimo laikas: 35-45 min.

INGREDIENTAI

80 g minkšto sviesto
½ stiklinės (100 g) cukraus
2 dideli kiaušiniai
½ stiklinės (170 g) medaus
½ stiklinės (125 ml) natūralaus jogurto
1 arb. š. vanilės ekstrakto
1 ¼ stiklinės (175 g) miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. malto cinamono
½ arb. š. malto imbiero
½ arb. š. druskos

gabalėlio sviesto formai ištepti

GAMINIMO EIGA

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180°C temperatūros. Kepimo formą (25×11 cm dydžio) ištepkite gabalėliu sviesto.
2. Sviestą ir cukrų elektriniu plaktuvu išplakite iki purios masės. Po vieną įmuškite kiaušinius ir po kiekvieno gerai išplakite. Supilkite medų, natūralų jogurtą ir vanilės ekstraktą. Dar kartą išplakite iki vientisos masės.
3. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, maltą cinamoną, imbierą ir druską. Miltų mišinį suberkite į plakinį ir lengvai išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Nepermaišykite.
4. Paruoštą tešlą supilkite į kepimo formą. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 35-45 minutes. Ar keksas jau iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku – įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus. Iškepusį keksą kelias minutes atvėsinkite kepimo formoje. Tuomet atsargiai išimkite iš formos, perkelkite ant grotelių ir visiškai atvėsinkite.
5. Pjaustykite riekelėmis ir patiekite.