Kartais darbai paima už rankos ir išveda iš komforto zonos. Neslėpsiu, man patinka joje tyliai tūnoti, patogiai ir saugiai, bet ten, kur komforto ribos pasibaigia, prasideda nuotykiai. Toks nuotykis buvo ir šis vištienos pyragas – dievaži, jei ne mūsų draugystė ir darbai su „Kauno grūdais“, kažin, ar būčiau kada tokį kepusi. Bet aš pusiau juokais pasiūliau idėją, jie visiškai rimtai padėjo prie tos idėjos pliusą, ir… vieną gražią dieną mano orkaitėje iškepė gražuolis vištienos pyragas tešloje. Tada kepė dar ir dar kartą, kol galiausiai pavyko toks, koks yra šiame recepte bei nuotraukose.
Prieš kokius aštuonerius metus, kai „Saulėta virtuvė“ buvo tik saldumynams ir apie saldumynus, net nebūčiau pagalvojus, kad čia atras vietą ir tokie visai, visai nesaldūs pyragai. Bet, žinot ką? Man patinka. Kaip ir gyvenime, taip ir tinklaraštyje – man visur patinka balansas.
O šis pyragas, atrodo, visai puikiai tiktų artėjančių švenčių stalui. Jis atrodo labai dailiai, o gardus yra tiek karštas, tiek šaltas. Paruošti jį taip pat kur kas paprasčiau nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, todėl… kodėl gi ne? Kaip manot, ar jums patiktų?
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Kauno grūdais“.




