Noriu apkabinti šį saulės spinduliais dosnų pavasarį ir niekad nepaleisti. Noriu išjausti jį visa širdimi; įkvėpti jo tiek giliai, kiek tik įmanoma. Įsidėti į kišenę, kad visada būtų šalia. Kad galėčiau jį paslapčia išsitraukti ir susišildyti sužvarbusias mintis net tada, kai ant saulės ilgam užslinks stori debesys. Noriu įsidėti jį į širdį, kad būtų ten visada. Šviestų, šildytų, žolės stiebeliais kutentų padus.
Pavasarį iš kiemo noriu parsinešti ir į mūsų namus. Į namus, kuriuose iki šiol vienintelis augalas buvo sausras narsiai išgyvenantis kaktusas. Šiemet viskas kitaip: prieš tris savaites, pamaniusi, kad išėjau iš proto, parsivežiau namo monsterą. Ar aš žinojau, kad žaluma namams suteikia tiek daug? Nujaučiau, bet nežinojau. Šiandien ant lentynos ryškius lapus saulei atsukusi ir dracena. Dievaži, dar prieš kiek daugiau nei mėnesį šie pavadinimai man skambėjo lyg užsienio kalba. O dabar aš, pasisėmusi pasitikėjimo savimi ir nosį kilstelėjusi per milimetrą viršun, vadinu save pradedančiąja sodininke. Bijau, kad namuose pritrūksiu lentynų – jau susirinkau pilnas saujas rekomendacijų ir nekantrauju puošti namus žaliuojančiais augalais.
Apie tai, kad įsileidau pavasarį ir į savo drabužinę, jau pasakojau anksčiau. Tik šis tas naujo, menkas papildymas – kelnes į sukneles bei sijonus iškeičiau ir namuose! Nors jau ne pirmus metus aiškiai žinau, kad esu suknelių žmogus, namuose jas dėvėti man atrodė nepatogu, nepraktiška. Žinot, tai kvailytės! Tinkamas ilgis, žinoma, svarbu, o kai jis tinkamas – tai ir patogu, ir praktiška. Ir – ką jau čia kuklinsiuosi – dabar kasdien jaučiuosi daug moteriškesnė, daug žavesnė, netgi daug labiau… savimi.
Galiausiai – o kaip gi kitaip – pavasaris įsisuko ir į virtuvę. Gaminu mažiau, bet kur kas dažniau maišau salotas (mamos darže jau užderėjo ir salotų, ir špinatų, ir krapų, ir svogūnų laiškų!), kur kas dažniau plakam vaisių kokteilius, šaldom naminius ledus, kuriam kepsninę kieme. Kartais pasimetu tarp pusryčių, pietų ir vakarienių, kurie pavasarį dažniau nei įprastai linkę išklysti iš grafiko ir valandų, bet mėgaujuosi kiekvienu kąsneliu.
Desertais mėgaujuosi taip pat – šimtąkart kėlusi sau iššūkį gyventi be(veik) be jų, galiausiai tikrai supratau ir sau pripažinau, kad to tikriausiai niekada nebus. Todėl dabar su saldumynais nebesipykstu; mokausi su jais, kaip ir su visu maistu, draugauti. Todėl, patikėkite, iš „Saulėtos virtuvės“ saldumynai tikrai niekada nedings, šypt.
Pavasarį trokštu lengvumo. Ne tik lengvų suknelių, lengvesnių knygų ir filmų, bet ir lengvų minčių. Svarbius sprendimus stengiuosi atidėti rytojui; dienai, kai galbūt apsiniauks ir lis nuo ryto ligi vakaro. Tai dienai, kuri galbūt – tikiuosi – dar ilgai neateis; o gal ateis jau šiandien ar rytoj.
O kai ateis, aš ją sutiksiu su šypsena. Su pavasariu, savo vietą radusiu mintyse ir širdyje.
Juodą gertuvę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt
Skonis: 10/10. Žalieji kokteiliai niekada nebūna tokie skanūs kaip pavasarį. Aš saviškus žaliai spalvinu su špinatais, parsivežtais iš mamos daržo – o tai dar dukart geriau! Bet net jei visi produktai į pirkinių krepšelį keliaus prekybos centre, kokteilis bus puikus. Pavasariškas, švelniai saldus, maloniai lengvas, o tuo pačiu – tikrai sotus. Tokį drąsiai galite ruošti pusryčiams, susipilti į gertuvę ir bėgti pro duris iš namų į laukiantį pasaulį.
Sudėtingumas: paprasta kaip dukart du.
Žaliasis kokteilis su persikais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
2 bananų
2 persikų
1 avokado
100 g špinatų
1 valg. š. medaus
400 ml kokosų pieno
250 ml pieno
GAMINIMO EIGA
1. Visus produktus sudėkite į kokteilių plaktuvą ir suplakite iki visiškai vientisos glotnios masės.
2. Supilstykite gėrimą į stiklines ar gertuves. Patiekite iš karto arba, jei skanausite vėliau, prieš gerdami gerai suplakite.