Jei ne maistas ir jei ne tinklaraščiai, ir jei ne naminiai gyvūnėliai, mes gal ir niekada nebūtume susipažinę. Ir nebūtų buvę tų kilometrinių laiškų, kupinų geriausių ir šilčiausių žodžių, kurie skriejo elektroninėje erdvėje tai pas tave, tai pas mane. Ir nebūtų buvę kelionės, o paskui ir kelionių Kaunas – Vilnius, Vilnius – Kaunas. Tikriausiai net nebūčiau paragavusi tobulosios lazanijos pas „Piccolo Canopi“ ir dar daug ko nebūčiau, nebūtų, nebūtume.
Bet žmonės ateina į gyvenimą. Sutinki juos savo kely ir supranti, kad tai didelė dovana. Nes jie verčia šypsotis. Įkvepia. Paskatina. Leidžia būti savimi. Išsipasakoti, pasiguosti, pasidžiaugti, paisterikuoti ir nusiraminti. Nekęsti, mylėti, prakeikti ir vėl džiaugtis gyvenimu. Kartu ieško gyvenime šviesių spalvų, kai viskas pasidaro pernelyg pilka, ištiesia ranką ir veda pirmyn.
J., ačiū Tau už labai daug visko. Ir, žinoki, savaitė ritasi į antrą pusę ir liko tik trys dienos!
Skonis: 9/10. Tie, kas mėgsta varškės pyragus, tikriausiai man pritars, jog neskanių varškės pyragų apskritai nebūna. Šis ne išimtis – tikrai skanus, su labai švelniai jaučiamu kokoso skoniu ir maloniomis staigmenomis – karamelės gabalėliais! Tik šiek tiek saldokas, todėl kitą kartą dėčiau truputį mažiau cukraus ir… norėtųsi, kad kokosas jaustųsi labiau, todėl vietoj grietinėlės taip pat pilčiau kokoso pieną. Arba cukraus kiekio nemažinčiau, o vietoj „Rududu” gabalėlių priberčiau kokoso drožlių. Būtų visiškai kitoks, tačiau, tikiu, puikus pyragas.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Citrinos žievelė
18 komentarų
._o
*
ei, nesitikėjau aš taip kažkaip, ir ir
(ir, žinok, prigalvoju šeštadieniui visko, ir nežinau, tartis onlaine, ar tave išlipusią iš autobuso pasitikti ir sakyti „wazzaaaaaaaa, darom taip ir anaip” :))
{ir tu juk žinai, kad linksiu ne tai kad su kiekvienu žodžiu, bet ėmusi skaityti nulenkiu galvą, gale ją pakeliu, ir sakau, ‘ak, šypt, taip, kaip.. tiksliai’, ir. Va.}
(o aš esu kepusi pyragą su bananais ir rududu ir varške, ir oho, anas toooks saldus ir tooooks gardus buvęs, tik į varškę cukraus pora šaukštelių tekeliavo. Tad suprantu, ką turi omeny sakydama, jog jo norėtai pamažint. Bet vis viena, vau.)
Jule 🙂
Cha cha, jau tu čia mane nemenkai suintrigavai! Žinai, dabar net nežinau apie ką ir galvoti, todėl apsidrausdama prašau man dress kodą pasakyti, atitinkantį tavo planus 🙂 Bet, aaaa, staigmenas aš mėgstu! Kaip miela! 🙂
Ei, o tą pyragą – jis, beje, nuskambėjo laaabai skaniai – tikiuosi išvysti penktoj kepykloj!
Žinoma, kad nėra blogų varškės pyragų – juos sugadinti galima tik sudeginus, o visi kiti išgelbėjami 🙂 taviškis atrodo labai gardžiai ir manau man kaip turėjusiai Mikės Pūkuotuko statusą tikrai per saldu nebūtų buvę 🙂
Indre, kažkaip ir man niekada niekas per saldu nebūdavo… ar čia skonio receptoriai pasikeitė ar ką, bet paskutiniu metu vis mažiau cukraus kepiniuose norisi 🙂 Matyt, išaugu iš Mikės Pūkuotuko amžiaus… 🙂
O lia lia koks pyragas 🙂 Šiandien ir aš planuoju kepti kažką, bet dar nežinau ką, net sąrašą galimų variantų vakar vakare pasidariau ir nuėjau miegoti laukdama šiandienos 😀
Karolina, o lia lia, kaip ačiū 😀
Dėl pyragų ir kitų kepinių planavimų – aš irgi taip mėgstu 🙂 Tada jau ir miegi su saldžiu laukimu, mmm… 🙂
Oo koks pyragas, koks pyragas! Receptas atrodo puikus. Ir pritariu kad blogų varškės pyragų nebūna 🙂
Renata, ačiū 🙂 Pyragas tuoj nosį užries nuo tokių komplimentų 😀
Asta, tas pyragas slaptas ir virtualią erdvę nebent adaptuotu pavidalu išvys :), bet į ausį pakuždėsiu. Va.
O dreskodas… High heels ir little black dress. Juokauju. Toks pats kaip visad, toks pats kaip visad 🙂
O, valio, kokios privilegijos! 🙂 Pasiimsiu pieštuką ir lapelį į kelionę 😀
Dėl dresskodo – o ką aš žinau, gi tu šitaip suintrigavai! Aišku, man mintis truputėlį kitokia buvo šovus – apie kedus, kelnes ir jokių suknelių, ar kažką panašaus 😀
garantuotai puikus kepinys kaip ir visi kiti tavo bloge 🙂 rytoj pat bus isbandytas!
p.s. turiu klausimeli apie grietinele. kokio riebumo naudojai? ar uztenka kokiu 10%, ar reiketu riebesnes?
dasani, labai ačiū 🙂 Tikiuosi, kad išeis puikus pyragas ir patiks labai! 🙂
O naudojau aš 36 % riebumo grietinėlę, bet šiame pyrage tinka ir liesesnė 😉
O as turiu klausima del cukraus…kiek pati antra karta gamindama jo detum? As irgi megstu pamazint cukraus 🙂
Ugne, pamažinčiau dvigubai, manau, ir berčiau 100 gramų 🙂 Tikiu, kad bent jau man būtų pats tas 🙂
Kur butu galima gauti kokosu pieno? 🙂
Goda, beveik bet kurioje parduotuvėje; ieškok metalinėse skardinėse arba tetrapakuose. Būna ne šaldytuvuose, o lentynose, kartu su visokiais egzotiškai produktais, prie meksikietiškų padažų, bambukų ūglių ir pan. 🙂
O kuo galima keist kokosu piena? Nes nemegstu kokosu pieno :
Inga, galite keisti didesniu kiekiu grietinėlės 🙂