Citrininis tiramisu su mėlynėmis

Uh… na ir įtempta savaitė buvo.

Iš pradžių buvo mano gimtadienis. Atrodytų, žinia puiki, tačiau kepti tris tortus prie +30 laipsnių pasirodė nemenkas iššūkis. Bet kadangi šiluma – mano draugas, nesiskundžiau. Iškepiau, papuošiau ir paskui juos valgėm. Vieną dieną valgėm vieną su vienais žmonėm, kitą dieną kitą su kitais žmonėm, trečią dieną – trečią. Su trečiais, žinoma. Kol suvalgiau po gabalėlį torto su visais, praėjo bene pusė savaitės. Jokiu būdu nesakau, kad tai blogai (priešingai!), nors neneigsiu, kad mano pačios gimtadienis man nėra pati geriausia diena metuose. Kažkaip… nesava jaučiuosi. Todėl kai visi tortai galiausiai buvo suvalgyti, visi kavos puodeliai išgerti, visos dovanos išpakuotos, visiems už sveikinimus padėkota ir su visais atsibučiuota, viduryje savaitės atsikvėpiau šiek tiek lengviau.
Nors kai pagalvoju, žodis „atsikvėpiau” šiame pasakojime gal ir netinka. Nes kaip ir tikriausiai visi žmonės visame pasaulyje, taip ir aš šią savaitę – paskutinę savaitę prieš dviejų savaičių trukmės atostogas – visomis to žodžio prasmėmis nu-si-laks-čiau. Dirbau prieš darbą, darbe ir po darbo, kartais net sapnavau darbą, o po nepilnai penkių valandų miego išgirdus žadintuvą, net negalėjau pagalvoti, kad vėl reikės į darbą. Bet būkim sąžiningi, ar ne? Kai likusių iki atostogų dienų skaičius kasdien mažėja nuo 5 iki 1, tai kelia ne tik beprotišką paniką, bet ir velnišką džiaugsmą. Nes mintyse tik ir sklando vienas faktas: ramiai, tuoj ateis diena, kai tas skaičiukas bus 0.
O ta diena jau šiandien. Darbai nudirbti, darbo kalendoriai užversti, kompiuteriai išjungti. Net įmonės vasaros šventė vakar buvo atšvęsta su bene dviem šimtais kolegų, tad atėjusios mano vasaros atostogos buvo deramai apvainikuotos.

Ir štai sėdžiu šiandien apmiegotom akim. Laiko neturiu iš tiesų nei minutės. Reikia persilakuoti nagus – dabar kiekvienas iš dešimties šviečia skirtingomis spalvomis, kas labai derėjo Pepei, į kurią bandžiau įsikūnyti vakar, bet visiškai netinka Astai, kuria esu ir būsiu dabar. Reikia susikrauti lagaminą. O jis vis dar  absoliučiai tuščias. Tiesą sakant, prieš tai dar reikia kelis kartus perversti spintą, kad žinočiau, ką į jį dėti. Dar reikia nuvažiuoti į parduotuvę, į banką ir dar šen bei ten. O dar ir numigti kelias valandas labai norėčiau prieš skrydį, iki kurio laiko liko tiek nedaug…

Ramiai, sakau sau. Įkvepiam, iškvepiam. Aš viską spėsiu. Išgersiu puodelį arbatos, penkias minutes atsipūsiu, susidėliosiu visas mintis į vietas, susirašysiu dienos planą ir… įvykdysiu jį. Paprasta.

O tada atostogausiu. Atostogausiu, atostogiausiu, atoooostogausiu.

Skonis: 10/10. Labai labai gera alternatyva tradiciniam Tiramisu. Šis ypač tinkamas karštai vasarai, nes yra gaivesnis, maloniai saldžiarūgštis nuo jaučiamų citrinų skonio. Mėlynių ir citrinų derinys taip pat yra labai puikus, todėl uogos ne tik daro desertą dar vasariškesnį, tačiau idealiai papildo skonį. Labai rekomenduočiau visiems!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? Sezoninė virtuvė