Ar dideli esate užkandžiautojai? Aš – tikrai. Daug protingų ir pakankamai kvailų mitybos būdų esu išbandžiusi, bet dar neatradau sau geresnio nei valgyti tiesiog taip: trys pagrindiniai patiekalai, du užkandžiai. Jei jau atvirai, tai būna dienų, kai ir trečią užkandį į meniu „netyčia“ įtraukiu. Pavadinu jį povakariais, nes skamba truputį nekalčiau nei naktipiečiai, šypt.
Chaosas namuose – meskit į mane cinamoninę bandelę, jei klystu – tikrai nepadeda susidėlioti nei aiškaus darbų, jei juolab mitybos grafiko. Viskas įmanoma, bet viskas reikalauja ir pastangų. O pasiteisinimų ir savęs pateisinimų, kai dienos slenka karantine, nors vežimu vežk!
Todėl žinot, kuo aš labai džiaugiuosi? Kad tie kasdieniai užkandžiai, kurių ne tiek ir mažai, bent jau yra naminiai. Ar saldūs, ar nesaldūs – naminiai! Žinau, nepateisina šis žodis emocinio valgymo, bet… vis tiek ramesnė širdis ir mintys, kai žinai, ką subėrei į dubenį, ką išmaišei, ką iškepei, pagaminai ir suvalgei. O galiausiai dar ir save pagirti galima, kad pavyko išsisukti su tuo, ką radai spintelėse, o nepuolei bėgti iš namų į parduotuvę. Ar giriat save už tokius mažus dalykus? Pagirkit! Nes tai – visai ne maži, o labai dideli dalykai.
Likit namuose, gaminkite iš to, ką turite, improvizuokite, nebėkite į parduotuvę dėl vieno, dviejų ar trijų produktų. Palaukite, kol susidarys visas sąrašas, o iki tol – kurkite! Ar kada pagalvojote apie maisto gaminimą kaip apie kūrybą?
Šio užkandžio ašis – žiedinis kopūstas. Man patiko mintis patiekti jį šiek tiek kitaip nei dažniausiai valgome – prikepti orkaitėje skrudintų pikantiškų žiedynėlių. Prie jų dar išviriau ir paties paprasčiausio naminio pomidorų padažo. Valgėme žiedinius kopūstus dar šiltus, pasislėpusius po traškia džiūvėsėlių ir kietojo sūrio plutele, – buvo nuostabiai skanu! Dar daugiau – tai labai skanus būdas suvalgyti daugiau daržovių; o jų per daug tikrai niekad nebūna.
Jei turite galimybę, naudokite stambius ir traškius Panko džiūvėsėlius – gal turite maišelį giliai spintelėje? Man vyras dar prieš karantiną parvežė ne maišelį, o visą didelį maišą, todėl dabar naudoju tik juos, kad ir ką bedaryčiau – ar karbonadus kepčiau, ar žiedinius kopūstus. Ypatingi šie džiūvėsėliai tuo, kad yra ypatingai lengvi, stambesni ir labai traškūs. Su jais daug lengviau sukurti tą maloniai traškią, lengvos tekstūros plutelę. Labai rekomenduoju išmėginti; jei ne dabar, tai po karantino – būtinai!
Prieskonius galite rinktis pagal savo skonį – aš dievinu itališkas žoleles, česnakus ir dažnai mėgstu suteikti patiekalams čiut aštrumo, įberdama žiupsnelį kajeno paprikos.
Padažui tiks ne tik naminis pomidorų padažas, bet ir mėgstamas baltas grietinės ir/ar majonezo pagrindo padažas.
Gardžiausi šie žiediniai kopūstai ką tik iškepti, dar šilti.
Ar turite žiedinį kopūstą? Pamėginkite! Ir papasakokite, kaip jums patiko, ačiū!
Įkvėpimas: Delish






