Kartais man atrodo, kad aš visada – visada visada! – tarp maisto tinklaraštininkų liksiu tik saldumynų mergaite. Puikiai suprantu, kaip tai atsitiko; kažkada „Saulėta virtuvė“ buvo visiškai neatsiejama nuo tortų, pyragų ir keksiukų. Būtent saldžiuosius receptus aš ne tik gamindavau, bet ir nufotografuodavau, ir publikuodavau, ir jais dalindavausi. Galiausiai net saldumynų knygą parašiau. Tai buvo nuostabus – saldus ir skanus – gyvenimo etapas. Dar ir dabar kartais pajaučiu nostalgiją ir norą sugrįžti į tuos laikus. Gal net parašyti dar vieną saldumynų knygą, šypt?
Tiesa ta, kad saldumynai taip ir liko svarbi mano gyvenimo dalis. Svarbi, tik ne tokia didelė kaip anksčiau. Nekoketuoju ir nesivaikau madų, vis kalbėdama apie sveikesnį gyvenimo būdą, sveikesnius pasirinkimus, draugystes su maistu ir pastangas atrasti balansą visur, įskaitant ir lėkštėje. Šiandien man visi šie dalykai yra kur kas svarbesni nei buvo prieš keletą metų; gal dėl to, kad mūsų šeimoje atsirado Joris, o gal tiesiog dėl to, kad kiekvieni praėję metai atseikėjo žinių, patirties ir brandos visose gyvenimo srityse.
Balansas lėkštėje ir draugystė su maistu šiandien man reiškia tai, kad nėra blogo maisto. Žinau, žinau… o kaip gi cukrus, glitimas, padažai, greitasis maistas? Tiesą sakant, o kodėl gi ne. Kartais, su saiku, klausant ir išgirstant savo organizmo siunčiamus signalus. Suprantant, kad yra maistas, kuris mums naudingas; ir yra maistas, kurio tiesiog kartais norisi, nors naudos iš jo – visiškas šnipštas, gal net atvirkščiai, gal žalos daugiau negu naudos. Bet kuo toliau, tuo labiau aš suprantu, kad pats žalingiausias yra perdėtas savęs suvaržymas ir kategoriški kraštutinumai. Taip jau nutiko, kad man maistas – šventė. Aš juo džiaugiuosi ir mėgaujuosi. Todėl nepaisant to kartais aplankančio noro būti super-sveikuole, renkuosi išlikti laiminga savimi, turinčia silpnybių ir kartais joms pasiduodančia.
Ką aš noriu pasakyti? Kad tos pusiausvyros paieškos mityboje man padėjo atrasti nemažai naujų produktų, naujų patiekalų, džiuginančių skonių. Anksčiau nebūčiau galėjusi patikėti, kad tą kada nors pasakysiu, bet dabar žinau – būna, kad gardžios salotos gali džiuginti ne mažiau nei gabalėlis torto. Gal todėl pamažu „Saulėta virtuvė“ tapo ne tik saldumynų tinklaraščiu. Versdama puslapius aš matau, kad mano balanso paieškos persikėlė ir čia, į tekstus, receptus ir nuotraukas. Žvelgiu iš šalies ir džiaugiuosi savimi, nes man tai – didelis žingsnis į priekį, link draugystės su maistu ir su pačia savimi.
O, žinote, kas džiugina ne mažiau? Kad pamažu ir jūs – šio tinklaraščio skaitytojai – jaučiu, priimate mane ne tokią saldžią, kokia anksčiau buvau. Tam reikėjo laiko; buvo etapas, kai puikiai jaučiau, kad niekam neįdomu, kokį nesaldų patiekalą pagaminau, nes, matyt, laukdavote kažko saldaus. O dabar viskas kitaip. Dabar jau sulaukiu komentarų ir žinučių ir apie tai, kaip Jums patiko sriuba, kokie gardūs pasirodė cukinijų blyneliai ar bolivinės balandos salotos. Ir aš džiūgauju! Džiūgauju, nes – tinklaraštininkai mane tikriausiai puikiai supras – nieko nėra puikesnio, kaip atrasti ryšį su skaitytojais, jį puoselėti ir stiprinti, ir jausti, kad rašai ne sau, o žmonėms, kuriems įdomu. Dalijiesi receptais, kurių žmonės laukia. O galiausiai ir pats sulauki to grįžtamojo ryšio, kuris suteikia pliūpsnį teigiamos energijos ir įkvėpimą eiti pirmyn.
Žuvį aš visada labai mėgau, o upėtakis – viena iš mano mėgstamiausių žuvų. Todėl, neslėpsiu, pastarosios savaitės man buvo ypač gardžios; taip jau nutiko, kad dirbdama prie vieno skanaus projekto, turėjau progą ragauti žuvį dažniau nei įprastai. Kai iškepiau šį upėtakį, dievaži, man buvo net truputį gaila juo dalintis su prie valgomojo stalo sėdinčiais. Buvo taip skanu, buvo taip gerai. Patikėkite manimi, saldumynams vis dar neabejinga moteriškaite, – buvo taip skanu, kad apie desertą valgydama vakarienę aš tikrai nepagalvojau nė karto!
Žinote, kas nuostabiausia? Čia vienas tų kartų, kai ši tiesa pasirodo esanti visiškai teisinga: genialumas slypi paprastume. Mažiau yra daugiau. Mat receptas tikrai yra juokingai paprastas, rekomenduoju!
Skonis: 10/10. Tiesiog – labai, labai skanu! Paprastas patiekalas, paprasti ingredientai, o rezultatas – toks gardus, kad gali būti gaila dalintis su prie valgomojo stalo susėdusiais!
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Porcijų skaičius: 4 porcijos.
Ar gaminčiau dar kartą? Taip.
Orkaitėje keptas upėtakis su čiobreliais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 skrosto upėtakio (800-900 g)
1-2 valg. š. alyvuogių aliejaus
1 arb. š. česnako miltelių
1 arb. š. džiovintų itališkų žolelių
½ arb. š. saldžiosios paprikos dribsnių
žiupsnio druskos
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų
2 valg. š. sviesto
1 citrinos
2-3 skiltelių česnako
1 ryšelio šviežio čiobrelio su stiebais
Keptoms daržovėms:
1 saldžiosios bulvės
1 cukinijos
250 g pomidorų ant šakelių
1 raudonojo svogūno
4 valg. š. alyvuogių aliejaus
žiupsnio džiovintų itališkų žolelių
žiupsnio druskos
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C temperatūros.
2. Upėtakį nuplaukite ir nusausinkite. Vienoje žuvies pusėje (kuri kepant bus viršuje) padarykite kelias įpjovas aštriu peiliu.
3. Žuvį (išorę ir vidų) ištrinkite alyvuogių aliejumi, česnako milteliais, džiovintomis itališkomis žolelėmis ir saldžiosios paprikos dribsniais, druska ir pipirais.
4. Upėtakį iš karto dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Vidų ištrinkite minkštu sviestu. Citriną supjaustykite riekelėmis, česnakų skilteles – plonomis riekelėmis. Prikimškite upėtakį citrinų, česnakų ir šviežių čiobrelių.
5. Saldžiąsias bulves supjaustykite kubeliais, cukinijas – riekelėmis, raudonuosius svogūnus – skiltelėmis. Daržoves apšlakstykite aliejumi, apibarstykite druska, pipirais, itališkomis žolelėmis. Išmaišykite, kad visos daržovės pasidengtų aliejumi ir prieskoniais. Sudėkite ant kepimo skardos prie upėtakio.
6. Kepkite upėtakį įkaitintoje orkaitėje apie 20-25 minutes, kol žuvis bus iškepusi (patikrinkite šakute).
7. Patiekite su orkaitėje keptomis daržovėmis.
6 komentarai
Labaaaai skaniai atrodo 🙂 bet Asta… kaaada grįš Jūsų saldumynų knyga į knygynų lentynas… kažkada nespėjau nusipirkti, o dabar jau n laiko varstau knygynų duris tikėdamasi ją rasti 🙁
Alina, ačiū, tikrai labai skanu ir yra! 🙂
Dėl saldumynų knygos, deja, jokių žinių neturiu ir pažadėti nieko negaliu 🙁 Nesuskaičiuočiau, kiek daug kartų esu ieškojusi atsakymo į šį klausimą; labai norėčiau, kad leidykla priimtų sprendimą pakartoti knygos tiražą, bet kol kas jo kartoti neplanuojama. Jei tik kas nors pasikeis, būtinai iš karto garsiai apie tai paskelbsiu! 🙂
Čia man vienai recepte matosi ne upėtakis, o šamas?:) Aš buvau ta viena iš saldymynų laukiančiųjų, bet irgi pripratau ir pamėgau nesaldžią Saulėtą virtuvę?
Violeta, tikrai čia skrostas upėtakis 🙂 O recepte – tikrai klaida, kurią jau pataisiau 🙂 Ačiū!
Džiaugiuosi, kad pamėgai ir ne tokią saldžią „Saulėta virtuvę”! Smagu sulaukti tavo komentarų 😉
Asta, aš vartydama tavo puslapį kažkada pagalvojau, kad tau reiktų patogesnio būdo receptų naršymui 🙂 Nes jų turi be galo daug ir šaunių, bet kartais labai sudėtinga atrasti kažką naujo; labai daug puslapių reikia perversti, kad tikrai pamatyti visus keptus tortus ar pan. 😉
Marta, ačiū už komentarą – Tavo pastebėjimas visiškai taiklus! Vis atidėliodavau šitą klausimą, bet dabar jau antrą savaitę suku galvą, ieškodama naujų tinklaraščio šablonų – tiksliau, to tobulojo, kuris ne tik gražesnis, bet, svarbiausia, funkcionalesnis būtų 🙂 Tai, pasirodo, yra velniškas sunkus darbas, nes šablonų daug, o tobulą – nelabai. Beje, dar didesnis sutapimas yra tai, kad vakar kaip tik pagalvojau, jog šiuo klausimu Tau norėčiau parašyti! Ir paklausti, kaip Tau sekėsi pasikeisti šabloną ir ar rekomenduotum tą pardavėją? 🙂