Žemės riešutų sviesto granola

Tikiu, kad kiekvienas žmogus, kurį sutinkame savo gyvenime, yra svarbus. Tikiu, kad visi, su kuriais susiduria mūsų keliai, turi reikšmę mažiems mūsų pasauliams. Kaip ir kiekvienas sprendimas, kurį priimame; kiekvienas kelias, kuriuo nusprendžiame eiti. Net ir visai atsitiktinai sutiktas praeivis gatvėje, netikėtai nusišypsojęs visai be priežasties, lyg ir perduoda žinutę: „ei, gyvenimas toks gražus, ar tikrai turi priežastį nesišypsoti, nesidžiaugti šia akimirka?“. Tikriausiai kiekvienas toje šypsenoje perskaitytume skirtingus dalykus, bet kažką juk perskaitytume? Ir likusią dieną galbūt šypsotumėmės plačiau, grįžtume iš darbo nusiteikę džiugiau, būtume mielesni artimiausiems žmonėms, pagamintume skanesnę vakarienę, išgirstume daugiau komplimentų, išvystume daugiau šypsenų, pajaustume daugiau meilės. O kitą rytą, ir vėl anksčiau nei norisi nuskambėjus žadintuvui, veidrodyje savo atvaizdą pasitiktume su šypsena ir džiugiais žiburėliais akyse.

Kartais užtenka tik geros pradžios, tik praeivio šypsenos. Dideli dalykai visuomet prasideda nuo mažų. Pokyčiai – irgi.

Ir jeigu tiek daug gali reikšti atsitiktinio praeivio šypsena, kokią įtaką mums daro tie, kurie kasdien šalia? Šeima, draugai, bendramoksliai, vadovai ir kolegos, kaimynai ar pardavėja iš mylimiausios krautuvėlės? Visi jie skirtingi. Iš kiekvieno galime išmokti, kaip būti geresniais arba… kaip nebūti blogesniais žmonėmis. Jie visi – vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau – padeda mums tapti stipresniais. Vieni parodo, kaip atrasti džiaugsmą mažose smulkmenose; kiti – priverčia iškentėti juodas gyvenimo dienas, kol galiausiai suprantame, kad po juodų tarpsnių visada ateina balti. Arba žali, raudoni, mėlyni, geltoni, rožiniai… Gyvenimas yra spalvotas. Kupinas įvairiausių žmonių, kelių ir sprendimų – kaskart skirtingų, kaskart spalvotų, bet visada svarbių. 

Bendraminčiai yra vienas iš didžiulių gyvenimo džiaugsmų. Prisimenu kaip prieš kelerius metus aš tiesiog plėšiausi tarp didelio noro ir dar didesnės baimės realiame pasaulyje pažinti kitus maisto tinklaraštininkus. Negaliu to paaiškinti kitaip, tik štai taip – esu bailė. Naujos pažintys mane visada gąsdina ne mažiau nei vilioja. Laimė, kad baimes stengiuosi įveikti (ir kartais man net pavyksta!). Ir laimė, kad nepabūgau tada, pirmąkart keliaudama į tinklaraštininkų susitikimą. Pirmąsias minutes gal ir buvo nejauku, bet šiandien be didelės šių tinklaraštininkų kompanijos neįsivaizduoju savo pasaulio. Vieni iš jų tapo draugais, kiti – kolegomis, su kuriais visi kartu plušame kurdami elektroninį žurnalą „Debesys“, treti – tiesiog pažįstamais veidais, kuriuos malonu sutikti minioje ir apsikeisti šypsenomis. Visi iki vieno jie yra skirtingi, visi savaip žavūs, gražūs ir puikūs žmonės. Džiaugiuosi, nes visa tinklaraštininkų bendruomenė į mano gyvenimą atnešė daug gerų dalykų, atradimų ir patirčių.

Paskutinis džiaugsmas, kurio įspūdžiais dar ir dabar truputį gyvenu – „Keksiukų kioskelis“! Saulėtą šeštadienį, gegužės 17 d., buvo minima Pasaulinė restoranų diena, o ta proga kiekvienas galėjo įsteigti savo vienos dienos restoraną. Mes, maisto tinklaraštininkų komanda, viename žaliame Vilniaus skvere išsiskleidėme stalą, užtiesėme balta staltiese ir dėliojome į lėkštes bei padėklus savo ką tik iškeptus keksiukus. Kakavinius su karamele, karamelinius, varškinius su šokoladu, marcipaninius, migdolinius, citrininius, morkų, medaus ir anakardžių… Vienu įkvėpimu sunku ir išvardinti visus tuos skonius, kuriais kvietėme mėgautis praeivius. Ir, ak, koks begalinis yra džiaugsmas matyti tokius švytinčius žmonių veidus! Daugiau nei du šimtai keksiukų nuo stalo paviršiaus išnyko greičiau nei tikėjomės, vos per porą valandų. Uždarinėdamos savo pirmąjį „Keksiukų kioskelį“ viena kitai kalbėjom, kad tokį smagų renginį norėtųsi pakartoti dar ir dar kartą. Buvo smagu, beprotiškai smagu! O daugiau įspūdžių bei visas fotoreportažas bus sudėliotas naujausiame vasaros „Debesų“ numeryje, kuris jau tuoj tuoj, paskutinėmis gegužės dienomis, pasirodys eteryje.

Šios granolos receptą man išdavė Kepyklos Nr.5 šeimininkė Julė. Neprisimenu, ar kada padėkojau akis į akį, bet dabar pat tai padarysiu viešai: Jule, ačiū, nes ši granola yra ta nuostabioji ir tobuloji; būtent tokia, apie kokią tąkart svajojau bei kalbėjau. Ideali! Kepiau ją jau ne kartą ir ne penkis, o šiandien kepsiu ir vėl. Negaliu patikėti, kad kažkada seniau net puse akies į granolą nežiūrėdavau; ir iš kur gi tokia kvailybė, šypt. Kai dienas pradedi (arba baigi) dubenėliu šitokio gėrio, jos iškart tampa dar skanesnės. Traškesnės ir džiugesnės.

Skonis: 10/10. Traški, saldi, nuostabi. Tokia, kaip visada svajojau: nepernelyg biri, su likusiais nedideliais lipniais gabalėliais. Beveik sausainiai, tik ne sausainiai – granola. O dar tas riešutų sviestas… ak, oh, mmm. Prisipažinsiu, aš tikrai niekaip neatsilaikau pagundai šios granolos suvalgyti keliomis saujomis daugiau nei reikėtų.

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Kur radau? Center Stage Wellnes

Žemės riešutų sviesto granola

Atsispausdinti

Porcijos: 5-8 Paruošimo laikas: 10 min. Gaminimo laikas: 30 min.

INGREDIENTAI

3 puodeliai stambių avižinių dribsnių
1 puodelis kokosų drožlių
1 1/2 puodelio smulkintų mėgstamų riešutų
1/4 puodelio moliūgų sėklų
2 valg. š. linų sėmenų
2 valg. š. sezamo sėklų
2 valg. š. rudojo cukraus
1 arb. š. cinamono
1/2 arb. š. druskos
1/3 puodelio aliejaus
2/3 puodelio medaus
3 valg. š. žemės riešutų sviesto
1 arb. š. vanilės ekstrakto

GAMINIMO EIGA

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180°C temperatūros. Kepimo popieriumi išklokite didelę kepimo skardą.
2. Dideliame dubenyje sumaišykite visus sausus ingredientus: avižinius dribsnius, kokosų drožles, smulkintus riešutus, moliūgų sėklas, linų sėmenis, sezamo sėklas, rudąjį cukrų, cinamoną ir druską.
3. Kitame dubenyje išplakite aliejų, medų (jei jis sutirštėjęs, pašildykite porą minučių, kol taps skystas), žemės riešutų sviestą ir vanilės ekstraktą iki vientisos masės.
4. Supilkite suplaktus skystus produktus į dubenį su sausų produktų mišiniu ir gerai išmaišykite, kol visi ingredientai pasidengs plakiniu.
5. Paruoštą granolą tolygiai plonu sluoksniu paskleiskite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių, kas 10 minučių išmaišydami kepamą granolą. Paskutines kepimo minutes stebėkite granolą ypač atidžiai, kad neperkeptų ar nesudegtų.
7. Iškepusią granolą penkias minutes palikite atvėsti kepimo skardoje, o tuomet sulaužykite norimo dydžio gabalėliais. Palikite, kol visiškai atvės.
8. Laikykite sandariai užsidarančiame indelyje. Valgykite su jogurtu, pagardinkite vaisiais ar uogomis.