Pyragas su voveraitėmis, brokoliais ir sūriu

Toks mano gyvenimas. Truputį pamišęs, truputį sustingęs. Rytai, prasidedantys anksčiau nei norisi, ir dienos, prabėgančios truputį per greitai. Šypsenos, sušildančios širdį, ir apkabinimai, dovanojantys trumputes žavesio akimirkas.
Toks mano gyvenimas – kartais skambantis nuo juoko, lyg sidabrinių varpelių. Kartais skęstantis nevilty, bandant sau priminti, kad rytas ateis. Saulė pakils. Ir juodą gyvenimo dryželį pakeis baltas. Nieko nėra amžino, nebent mes patys to norėtume, įsikibtume, ir principingai lyg vaikai smėlio dėžėje pradėtume rodyti ragiukus. Gal net sau.
Nors visi sutikti šypsosi ir užduoda tą patį klausimą iš dviejų beprasmių žodžių – kaip sekasi? – niekas nenori išgirsti atsakymų. O niekas ir neatsako iš širdies – nes net jei atsakytų, ar kas išgirstų? Ar atsilieptų?
Bet dabar tai nesvarbu – kai dabar manęs klausia, kaip man sekasi ar kaip aš gyvenu, sakau, kad puikiai. Ir tai tiesa.

Dar tiesa yra tai, jog aš kepu ne tik saldumynus, maišau ne tik pyragus, plaku ne tik desertus. Žinau, sunkiai įtikėtina, bet tikrai. Sako, reikia ne žodžiais, o darbais savas tiesas įrodinėt pasauliui – žiūrėkite, prašau. Pyragas, bet nesaldus. Su grybais! Ar mėgstat grybus? O voveraites? Gaudykit receptą.

Skonis: 9,5/10. Atleiskite, aš labai myliu šiuos nesaldžius pyragus, todėl man labai sunku būti objektyviai, vertinant ta prakeikta balų skale. Dar aš mėgstu grybus, o labiausiai – voveraites. Dar aš mėgstu kai pyrago pagrindas trapus, o įdaras – drėgnas ir minkštutis. Natūralaus, bet turtingo skonio. Toks ir yra šitas pyragas. Tikrai puikus.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? There’s always thyme to cook…