Red Velvet Cake – klasika tapęs amerikiečių desertas. Jo istorija siekia devynioliktojo amžiaus pradžią. Pyragai tais laikais buvo kepami, bet visiškai nepriminė tų, kuriais mėgaujamės šiandien: miltai buvo rupūs, o kepiniai iš jų pavykdavo sprangūs ir ne itin išraiškingo skonio. Išpurenti rupius miltus ir iškepti minkštesnius pyragus pavyko tada, kai buvo atrastas magiją sukuriantis ingredientas – kakava! Kakavinių kepinių tekstūra taip maloniai stebino savo minkštumu ir purumu, kad jie buvo imti vadinti aksominiais. Maža to, dėl cheminės reakcijos tarp kakavos ir kitų ingredientų (sodos, kefyro) pyragai nusidažydavo rausva spalva, o tai jiems suteikdavo dar daugiau išskirtinumo ir prabangos. Būtent tai, ko reikėjo prabangiems aukštuomenės vakarėliams!
Vėliau raudonieji pyragai buvo dažomi burokėlių sultimis, kurios kepiniams suteikdavo ir papildomo drėgnumo. Galiausiai, maisto pramonėje atsiradus saugiems maistiniams dažams, raudonojo aksomo pyragai ir tortai nusidažė išties sodria raudona spalva.
Raudonojo aksomo idėja Jungtinėse Valstijose staiga tapo tokia plati ir populiari, kad peržengė virtuvės ribas. Šiandien galėtumėte rasti ne tik raudonojo aksomo pyragų, tortų, keksiukų, sūrio pyragų, sausainių, saldainių… , bet ir raudonojo aksomo keksiukų kvapo žvakių, namų kvapų ir kitų buities mažmožių.
Sutikite, raudona spalva išties traukia akį ir atrodo efektingai. Ragaukite drąsiai – desertams ji skonio nesuteikia. Šiais laikais kepiniams nudažyti beveik visada naudojami beskoniai ir bekvapiai maistiniai dažai. Tiesa, galima rinktis ir natūralius produktus: burokėlių sultis ar liofilizuotų raudonų uogų miltelius. Spalva tuomet bus ne tokia intensyvi, be to, šie produktai desertui suteiks savo skonį.
Raudona spalva dažnai vadinama meilės ir aistros spalva, tad nenuostabu, kad raudonojo aksomo desertus dažnai išvysite tarp pasiūlymų, ką gi saldaus paruošti Valentino dienai?
Šis sūrio tortas – ne išimtis. Klasikinis, kvepiantis vanile ir nudažytas, žinoma,… rausvai.

PATARIMAI IR PASTEBĖJIMAI
- Pyrago pagrindą galite ruošti įvairų: drėgną ir biskvitinį, primenantį šokoldainį (kaip šiame recepte) arba iš trintų kvadratinių sausainių ir sviesto.
- Norėdami subalansuoto skonio, kremui rinkitės ne maskarponę, bet kreminį (tepamąjį) sūrį. Pastarasis yra bent kelis kartus liesesnis už maskarponę.
- Norėdami ryškesnės kremo spalvos, naudokite didesnį maistinių dažų kiekį – pilkite juos dalimis, vis išmaišydami, kol pasieksite norimo sodrumo spalvą. Paprastai rekomenduojamas dažų kiekis būna nurodytas ir ant gamintojo pakuotės.
- Kremą galite nudažyti ir natūraliais dažais – tam puikiai tiks raudonų liofilizuotų uogų milteliais. Žinoma, spalva bus šviesesnė, pastelinė.
- Sūrio pyrago viršus gali sutrūkti, kai jis kepa netolygiai, perkepa ir kremas praranda drėgmę. Dėl to rekomenduojama sūrio tortą kepti vandens vonelėje, ne per aukštoje temperatūroje ir atidžiai stebint kepimo trukmę.
- Sūrio pyrago viršus gali sutrūkti ir dėl staigių temperatūros skirtumų, todėl bent valandą iškepusį sūrio pyragą vėsinkite pravertoje orkaitėje.
- Norėdami gražaus, lygaus pjūvio, sūrio pyragą pjaustykite karštu peiliu: panardinkite jį į karštą vandenį, palaikykite, kol įkais, nusausinkite ir tuomet pjaukite. Tą patį pakartokite po kiekvieno pjūvio.
- Skaniausias sūrio pyragas yra šaltas, tad iki patiekiant laikykite šaldytuve.
- Šaldytuve pyragą galite laikyti iki 5 dienų.
- Pyrago gabalėlius galite ir užšaldyti – išimtus iš šaldiklio, pernakt palikite atšilti šaldytuve.


Receptas ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO publikuotas portale LaMAISTAS.lt.
















