Kol šen ar ten vis išgirstu atodūsį, kad „tie pomidorai niekaip nesibaigia, ką su jais daryti“, aš džiaugiuosi kiekvienąkart, iš mamos šiltnamio parsivežusi dar vieną maišelį. Saldūs, kvapnūs, sultingi – juos galima valgyti lyg obuolius! Kartais taip ir darau, šypt. Kitais kartais – dažniau nei dažnai – pjaustau juos didokais gabalėliais ir maišau su geru šaukštu riebios grietinės, žiupsniu druskos ir pipirų. Genialumas paprastume, juk tiesa; šitaip paprastai paruoštus pomidorus tikrai galėčiau valgyti kiekvieną mielą dieną.
O jei yra ūpo virtuvėje praleisti bent truputį daugiau laiko, kepu šakšuką, verdu orkaitėje keptų pomidorų sriubą. Arba – didesnius pomidorus, šaukšteliu išgremžusi sultingą vidų, įdarau pikantiška varške su špinatais. Šitą receptą, kaskart su vis kitokiomis mažomis improvizacijomis, prisimenu kiekvieną rugpjūtį (ČIA yra viena iš senesnių recepto versijų). Šie metai – ne išimtis.
Labai skanu!
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Kauno grūdai“.
2 komentarai
Puikas patiekalas, labai skanu 🙂
Ačiū! 🙂