Kad ir kiek naujų vėjų į mano virtuvę įsisuko ar dar tik įsisuks ateityje, netikiu, kad ateis laikas, kai toje kampinėje baltoje virtuvės spintelėje neliks vietos bulvėms. Kad ir ką bekalbėtų įvairios mitybos teorijos, kintančios kartu su besikeičiančiais metų sezonais ir madomis, – bulvės buvo, yra ir bus. Galbūt mes jas tiesiog per daug mėgstame, o galbūt tie seni geri bulviniai patiekalai neša savy per daug prisiminimų… Šiandien mūsų namuose jie kartais keičia formą – ta-dam, virtų bulvių keksiukai! – bet vis dar išlieka tie, kurie šildo, jaukina ir džiugina.
Į sočią trintų bulvių masę įbėriau saują pavasario – šaltyje džiovintų „Supergarden“ morkų, žirnelių ir kukurūzų . Mačiau, kad saulėtas virtuviukas turėjo labai nuoširdų planą išrankioti vien žirnelius, bet galiausiai neatsispyręs suvalgė visą keksiuką.
Drąsiai galite keksiukus patiekti visais trimis būdais: kaip užkandį, patogų įdėti į priešpiečių dėžutę; kaip lengvus pietus; arba kaip garnyrą prie sočios vakarienės.
Skaniausi jie, žinoma, šilti. Pagardinti šaukšteliu grietinės, apiberti trupučiu skrudintos šoninės. Dar žiupsnis kapotų petražolių – labiausiai dėl spalvos, nes juk valgome visi mes pirmiausia akimis.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Supergarden“ .
