Prietarais gyvenime netikiu (ar bent jau labai stengiuosi netikėti), o štai liaudies išmintimi – kartais tikiu net labai. Pavyzdžiui, tikiu, kad „kaip šauksi, taip atsilieps“. Arba, kad „ta koja“ pradėtas rytas visada atneš geresnę dieną.
Na, gerai; dar tikiu, kad dienos ūpą padiktuoja ne tik koja, bet ir pusryčiai, šypt. Kai noriu pažadėti sau kitokią dieną – produktyvesnę, geresnę, smagesnę, – tą pažadą neretai pradedu pildyti nuo pusryčių. Vietoje įprasto sumuštinio čiumpu kruasaną, vietoj įprastos avižinės košės – kepu omletą. Kitoks rytas – kitokia ir diena!
Šis omletas, viena vertus, pats paprasčiausias pasaulyje. Lygiai toks, kokį kepa turbūt visi. Kita vertus, jis yra visiškai KITOKS, nes… ar valgėt kada omletą su silke? Jau maišydama mylimiausias šios vasaros salotas atradau, koks nerealus yra rukolos, avokadų, pomidorų ir silkės derinys. Dabar visa tai įkomponavau į pusryčių lėkštę, šalia puraus omleto. Žinokit, LABAI SKANU!
