Labas rytas iš mūsų saulėto namelio, kur pusryčiai kas rytą valgomi vėlai, lėtai ir kaskart vis kitaip. Turim čia ir nedidukę orkaitę, tad spėkit, – spinteles jau spėjau pripildyti kepimo formelių, šypt. Nes o kodėl gi pusryčiams neiškepus kekso, tiesa?
Pagardintas juodąja arbata ir medumi, šis keksas tiesiog sukurtas lepūniškiems pusryčiams. Minkštas, drėgnas, pilnas sodraus skonio ir kvepiantis medumi.
Saldžiam aromatui įsisukus tarp pušų viršūnių, pjaustėme jį riekelėmis, aptepėme rikotos sūriu, bėrėme dosnią saują šilauogių ir apšlakstėme agavų sirupu (tiktų ir medus, ir klevų sirupas). Užkaičiau pilną puodą vandens – užsiplikėm po puodelį klasikinės „Lipton“ juodosios arbatos, tokios pačios, kurios įmaišiau ir į kekso tešlą. „Sip back and relax“, buvo parašyta ant mano arbatos pakelio, o aš šypsojausi: nieko kito ir neketinu daryti šitą ilgą savaitgalį.
Prisiekiu, šitaip pusryčiauti galėčiau kasdien. Saldžiai, truputį tingiai ir labai jaukiai.
Laimė gyvena smulkmenose, ir kiekvienoje dienoje jų tiek daug. Keksas, arbata, saulė, ežero tyvuliavimas – maži ir paprasti dalykai, bet jei tik akimirkai sustabdom save visais jais pasidžiaugt, o ne prabėgam pro šalį tekini, – gyvenimas tampa dar gražesnis.
Kartais tikrai labai svarbu sau priminti neskubėti gyventi. Nebėgti paviršiumi. Nes, na, žinot… sip back and relax.
Esu dėkinga, laiminga ir… ir labai noriu, kad šį gardų, aromatingą keksą išsikeptumėt ir jūs! Ką manot?
Skanaus savaitgalio!

Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Lipton“.
#reklama @lipton #PradėkiteDienąSuLipton


6 komentarai
Jis yra keksas, ar labiau desertinė duonelė?
Sveiki, Laima, tiesą sakant, nelabai žinau, o koks būtent skirtumas yra tarp kekso ir desertinės duonelės? Pavyzdžiui, vadinamoji bananų duona – juk iš tiesų yra keksas 🙂 Aš būtent šį kepinį vadinu keksu, nes jis saldus, minkštas, purus 🙂
Keksas saldus ir skanus valgyti be priedų (ne su išlyga „man skanu”, bet iš esmės skirtas valgyti be priedų – pakankamai drėgnas, saldus). Jeigu panašu į bananų duoną, tuomet labiau desertinė duona gal. Aš išmėginti receptą noriu bet kuriuo atveju, tiesiog norisi numanyti, ko tikėtis.
Laima, sakyčiau, kad šis skanus ir vienas (mes valgėme ir vieną), bet su priedais – dar skanesnis 🙂
Sveiki, Asta, o arbatžolės sudėti tas, kur jau buvo išmirkintos piene, ar naujas nemirkytas? Nes nėra aišku. Dėkoju
Sveiki, Vaida, į tešlą įmaišomos naujos (sausos) arbatžolės 🙂 Ingredientų sąraše taip pat įrašyti keturi pakeliai (du kartus po du: du išmirkymui ir du įmaišymui) 🙂 Skanaus kekso!