Aš tikiu, kad šypsenos šypsenom grįžta, jei šypsais nuoširdžiai.
Tikiu, kad svajonės pildos, jei svajonėms duodi sparnus. Jei labai nori ir labai tiki.
Tikiu, kad kartais trūksta tiek nedaug, jog iš laimės pakiltum virš žemės.
Aš tikiu begaline draugyste ir amžina meile.
Tikiu, kad kartais išėjus, durys aklinai užsidaro visiems laikams… bet aš tikiu, kad jei ilgai belsi, būsi išgirstas.
Tikiu, kad pinigai nereiškia nieko, bet labai daug.
Tikiu, kad kartais karčiausios ašaros gali dovanoti saldžiausią džiaugsmą.
Aš tikiu, kad kartais renka nukristi labai žemai, jog imtum kilti…
Aš tikiu, kad pavasaris ateis.
Tikrai.
Skonis: 10/10. Minkštutės, tirpstančios burnoje ir tiesiog neatsivalgomos. Nuostabios.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? “Virtuvė”, Nr. 3 (22)
18 komentarų
:)) Jau kelintą kartą pastebiu, kad kažkoks ne toks šaltinio pavadinimas 😀
Atsiprašau, bet čia profesinė yda 😉
Spurgytės labai dailios, jei liko, mielai pasivaišinčiau 🙂
O tu siaube… nu šakės, nutylėkim, o aš viską greitai greitai ištaisysiu. Čia gi tragikomedija, baisu! 😮
Gėda man, atsiprašau. Ir paaiškinu: šitos eilutės visad į post’ą įrašomos copy-paste principu ir, vaje, pasitaiko štai tokių „techninių nesklandumų”. Dar kartą labai atsiprašau, tikrai 🙂
Cha cha, trink lauk mani ir savo komentarą, nieks nematė 😀
Ai, va, jau Asta matė, tiek to 😀
Aš spėjau pamatyti, bet man spurgos akyse stovi, tai kaip ir nemačiau nieko kito 😉
O šiaip šiuo metu mielai valgyčiau visų blogerių siūlomus patiekalus, nes mano virtuvė jau beveik supakuota visa ir iš likusių produktų nieko skanaus nebepasigaminsiu. Žudote mane 🙂 Reik internetą, kad išjungtų 🙂
Asta, mielai pavaišinčiau, tikrai 🙂 Tik gaila, kad aplinkybės neleidžia 🙂
O – aš kažką akivaizdžiai praleidau – kur tavoji virtuvė išsikrausto? 🙂 Į kitus namus ar tik šiaip remontui kokiam ruošiasi? 🙂
Paliekame vilą vilaitą Stokholme ir išsikraustome į Sidnėjų. Kadangi iš virtuvės tik labai nedaug ką su savimi pasiimu, tai teks beveik nuo nulio naują virtuvę susikurti.
O.. Sidnėjus. Didelės permainos – sėkmės didelės didelės 🙂 Ir, žinoma, liūdna dėl virtuvės, bet galbūt kartu ir smagu, ar ne? 🙂
Labai grazia blogas. Dziaugiuosi su jumis.
Ačiū, Rima 🙂
Bandau prisimint, kada paskutinį kartą valgiau spurgas… Senai!
Karolina, tuomet laikas prisiminimus atgaivinti :))
Spurrrrgos mmm paskutinį kartą barake pernai gaminau 🙂 pusė aukšto atėjo pažiūrėt 😀
Tik pažiūrėt? :)) Kažkaip nelabai tikisi, kad barako gyventojai TIK žiūrėtų į spurgas 😀
Saldumynų manija? Jau kelintas įrašas” saldus”.
Ir aš iš pyragų, sausainių ir biscotti neišbrendu. Norisi tų saldumynų nors tu ką:D
O spurgos tai- gėris.
Rima, na, pas mane ir taip paskutiniu metu jau dažniau nei įprastai koks rimtas patiekalas pasitaiko 🙂 Bent stengiuosi palaikyti pusiausvyrą – štai, šiandien vaišinu lazanija grybukų :))
Labai skanios spurgytes! paprasta ir greita! 🙂
Gintare, džiaugiuosi, kad patiko 😉