Šį pyragą, kadaise tarp maisto tinklaraštininkų buvusį kone klasika, pradėjau kepti vieną iš pirmųjų. Iškart po to, kai išsiaiškinau, kaip veikia tuometinė mūsų ilgu degtuku užkuriama orkaitė; kai supratau, kuo skiriasi sūris pyragams ir sūris sumuštiniams; ir kai atradau, kad man patys skaniausi yra varškės pyragai. Tai buvo daugiau nei prieš dešimt metų.
Pyrago receptą radau užrašytą „Supermamos“ forume. Ar žinot tokį? Tada, prieš dešimt metų, maisto tinklaraščių buvo dar visai nedaug, o tasai forumas – tikras receptų lobynas. Jaučiausi it laimėjusi loteriją, kai atradau subforumą, skirtą vien maistui; moterys ten dalijosi receptais, nuotraukomis, komentarais. Aš tyliai skaičiau ir persirašinėjau patikusius receptus į užrašų knygelę – tada dar buvau kur kas labiau vaikas nei mama, šypt. Jei jau atvirai, kartais net orkaitę užkurti prašydavau savo mamos. Bepigu dabar, kai viskas valdoma ratukais ir mygtukais, o štai dujinė orkaitė ir dėželė degtukų – visai kitas reikalas!
Labai gerai prisimenu, kad šį pyragą pirmą kartą iškepiau vasarą, o gal pavasarį, kai saulė jau kildavo aukštai ir dienos buvo šiltos. Vežėmės jį į kaimą pas senelius ir atėjus deserto metui valgėme po du gabalėlius – toks jis mums buvo skanus! Nuo to karto jis ir tapo mano firminiu labai ilgam (kol atėjo eilė šokoladainiui su riešutais). Nesuskaičiuočiau, kiek kartų jį kepiau. Begalę!
Ir nebesuskaičiuočiau, kaip seniai jo jau nebekepiau…
Gal tai ir yra maisto tinklaraštininkų bėda – mes taip įsisukame į naujų receptų paieškas, bandymus ir atradimus, kad kartais nebelieka laiko seniems geriems, laiko patikrintiems receptams. Kita vertus, ilgesys yra labai malonus jausmas. Kaip ir džiaugsmas po šitiek metų išsikepti jį IR VĖL!
Receptą šįkart šiek tiek pakoregavau. Labai nedaug: varškės įdarą pagardinau persikais (tegyvuoja sezoninė virtuvė ir vasaros skoniai!), o į tešlą papildomai įbėriau saujelę trupintų migdolų plokštelių, nes juk migdolai ir persikai dera tiesiog nepamainomai. Vanilinis pudingas, kaip ir buvo, taip ir liko šio pyrago „žvaigždė“.
Ir nežinau, kas čia kaltas – ar nostalgija, ar tiesiog toks jis jau yra – bet pyragas iškepė nuostabus! Trapus pagrindas, minkštas ir purus varškės įdaras, vanile kvepiantys namai.
Tokiomis laiko mašinomis galėčiau keliauti kasdien.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Dr. Oetker Lietuva“.
2 komentarai
Sveiki Asta, Jūsų receptai nuostabūs!!! Ačiū, kad dalinatės.
Norėjau pasiteirauti, ar šį pyragą galima kepti su konservuotais persikais, ar nepavandenys varškė. Bijau, kad tešla neprakeps paskui.
Iš ankso dėkui už atsakymą
Sveiki, ačiū jums labai už gražius žodžius! 🙂
Tikrai galite kepti ir su konservuotais persikais, tik prieš tai juos labai gerai nuvarvinkite ir nusausinkite popieriniais rankšluosčiais 🙂