Mūsų sekmadieniai ramūs ir lėti. Be skubėjimo. Be lakstymų nežinia kur. Tai ta stotelė visoje ilgoje savaitėje, kai tikrai gali prisėsti, užsimerkti ir pajausti akimirką. Nebandant mintimis lėkti į kitą minutę, kitą valandą, kitus metus. Sekmadieniais gera pabūti su savimi. Pabūti savimi.
Mūsų sekmadieniai jaukūs ir paprasti. Kvepiantys dar šiltais pyragais. Skanūs.

Skonis: 9/10. Jei esate neabejingas kondensuotam pienui ir drėgniems pyragams, tirstantiems burnoje, galiu beveik pažadėti, kad Jums tikrai patiks. Nes šis tikrai tirpsta, dar ir kaip. Jis toks drėgnas, kad primena kempinę, prisigėrusią vandens. Tik čia ne kempinė ir ne vanduo – čia pyragas ir kondensuotas pienas. Ir, man rodos, jau vien to užtenka, kad paaiškintų viską.
Paprastai šis pyragas yra puošiamas šviežiomis uogomis, tačiau žiemą Lietuvoje tai pakankamai sudėtinga. Papuošiau griežinėliu apelsino, bet neabejoju, kad pyragas būtų daug skanesnis (ir tikrai tuomet drąsiai rašyčiau dešimtuką), jei būtų pagardintas mėlynėmis, braškėmis ar kitomis Jūsų mėgstamomis uogomis. Šios uogos atsvertų pyrago saldumą, jų gaivumas maloniai kontrastuotų su begaliniu saldžiu pyrago drėgnumu.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Kepėjai be stabdžių


32 komentarai
Nuodėmė atsiversti tokius įrašus, kai į nugarą baksnoja mokslinė esė :)…
Marta, tikrai sudėtinga dilema – pyragas ar esė? Ech, nujaučiu, kas kėsinasi laimėti… 🙂
Seniai nužiūrėtas! Ačiū už priminimą 🙂
Žiupsneli, tokius skanius dalykus priminti yra baisiai smagu! 🙂
O ar butu galima paprasyti, kad kokiuose skliausteliuose prie ‘puodeliu’ butu parasyta ir gramais… 🙂
Ugne, žinoma, galima 🙂 Dažniausiai stengiuosi parašyti, bet kartais, būna, pamirštu pasverti. Bet, pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad puodelis cukraus sveria 200 g, puodelis miltų – 140 g, puodelis pieno – 250 g. 🙂
Tiesiog idealus desertas ♥ Uch kaip gabalėlio norėčiau 😉 Bet Astute tu tikra saldymynų fėja!
Aguonėle, ačiū 🙂 Man labai labai patinka fėjos 🙂
Šaunu, kad įstojai į kepėjų be stabdžių klubą 😉
Indre, ir man dėl to labai džiugu! 🙂
Nors… dar neįstojau. Reikia prisiruošt ir laišką sukurpti, gerai, kad priminei 😉
Kaip visada – skanu, gražu, miela. Tiesiog malonu skaityti, ačiū 🙂
Kristina, ačiū Tau 🙂
Sitas pyragas vienas mano megstamiausiu. Nors as ir kepu ji siek tiek kitaip.
Labai rekomenduoju.
Lina, jam tikrai nesudėtinga patekti į mėgstamiausių gretas 🙂
dalyykas 🙂
o pavadinimą klaidingai perskaičius nusijuokiau – trijų pienių pyragas :))
pavasariškai ir šiltai tu, kaip visuomet.
Jurgita, pyragas iš pienių man kol kas būtų pernelyg didelė egzotika 🙂 Ei, bet vien tik dėl šitoookio pavadinimo reikėtų… 😀
Aš tik girdėjus apie tokį pyragą..ir foto mačius, bet skamba receptas labai skaniai.
Medėja, labai rekomenduoju išbandyti! 🙂
Super pyragas, labai megstu 🙂 reiks kada prisiruost ikelt i blog’a 🙂
Matau, mėgėjų arba bent jau pyrago suviliotų gretos labai nemažos 🙂 Džiugu!
O tu, žinoma, kad įkelk. Skleidžiam žinią apie skanius pyragus 😀
Kur radau? Kepėjai be stabdžių – atidaro Forelles kruasanus, pataisykit ir mano komentara galit istrint 🙂
Labai skaniai atrodo.
Ačiū, Jūrate, pyragas tikrai skanus 🙂
Ir dar ačiū už pastebėjimą, klaida jau ištaisyta 😉 O man reikėtų išmokti būti atidesnei, et… 🙂
Labai susižavėjau šiuo receptu, viską dariau kaip nurodyta, deja, gavosi ne visai idealiai – nesusigėrė visas pienas į biskvitą… Tikiuosi skonis nuo to labai nenukentėjo, vis dar nedrįstu ragaut, tikiuosi, kad pagerės situacija :))) bet kokiu atveju, ačiū už puikius receptus, gaminu ir džiaugiuosi 🙂
Austėja, kaip čia taip… man jis beveik iš karto susigėrė, vos tik užpylus. O tau pats biskvitas gerai iškilo, purus buvo? Ir ar daug daug daug skylučių pridarei? Nes jei į abu klausimus atsakymai „TAIP”, nė nenutuokiu, kodėl galėtų nesusigert, tiesiog privaaalo susigert 🙂 Na, bet gal dar ne viskas prarasta, laikau kumščius, kad dar susigertų 🙂
As dar norejau paklausti apie glaista – ar jis buna toks skystokas kaip padazas ar uzpylus sustengsta?
Ugne, labiau kaip padažas 🙂
Oo.. Žiūriu į jūsų receptų nuotraukas, net seilė varva.. Tokios nuostabios ! O skonis patiekalų manau dar geresnis. 🙂 Viskas atrodo tiesiog kaip iš parduotuvės lentynų, ar restoranų.. Tobula !
Rasyte, labai ačiū! Glosto širdį tokie žodžiai be galo 🙂
Nu baisiai skanus pyragas, tik kiek vargo as su juo turejau. Man pasirode, kad pagal recepta gaunasi stipriai per daug tos pieno mases – nors ir pridariau daug daug skyluciu, bet per nakti vis tiek nesusigere visas pienas, liko tokios ‘balutes’ dar ryte. Teko pupilti ir sausinti sausinti ir sausinti. Glaistas gavosi gan tirstas ir uzpylus ant virsaus per koki pusvalandi sustengo, kas is tikruju puikiai uzlygino pavirsiu 🙂 rezultatas – niekas net neitare mano vargu, o pyraga gyre ir gyre 🙂 aciu uz recepta!
Ugne, gaila, kad teko įveikti porą nesklandumų (galvoju, kad pienas gal nesusigeria tuo atveju, jei pyragas per mažai iškyla, nebūna toks korėtas; nors iškilti turėtų), bet labai džiaugiuosi, kad viskas baigėsi geriau nei gerai 🙂 Nėra už ką!
O man neiškilo pagridas 🙁 lyg ir dariau viską pagal instrukcijas. Gal pyragą ataušinti reikėjo orkaitėje? Aš ištraukus vėsinau
Laima, aš visada kepinius vėsinu pravertoje orkaitėje. Bet gal ne tame bėda, gal perplakėte tešlą? Nes iš esmės biskvitą čia labiausia iškelia iki standžių putų išplakti baltymai. Juos į tešlą reikia įmaišyti kuo atsargiai, nesuardant struktūros. Tešla dar prieš kepimą nuo įmaišytų baltymų būna labai puri, o kepdama iškyla.