Virtiniai su bulvėmis ir rūkyta šonine

Kai vieną dieną supranti, kad kasdienybė ima pabosti, kad spalvos aplink pradeda blukti ir kad gyvenimas ima rodytis ne toks nuostabus, koks jis iš tiesų yra, kai suvoki, kad verkiant reikia pokyčių, o jie savaime neima ir neateina, telieka kažką keisti pačiai. Pavyzdžiui, nusikirpti plaukus. Nustoti gerti kavą. Ar pradėti sportuoti.

Matyt, man mano kasdienybė įgriso negyvai, nes ėmiausi visų trijų iš karto. Dabar esu sąžiningai sportuojanti trumpaplaukė, negerianti kavos. Juk vienas lėtai išgurkšnotas puodelis balintos kavos per savaitę nė nesiskaito, tiesa?..

Ir jaučiuosi puikiai. Tik viena smulkmena – kuo daugiau sau leidi pakeisti, tuo dar daugiau visko norisi keisti… O čia padėsim daugtaškį, nes, puikiai žinau – visada geriau kalbėti jau peršokus griovį, o ne dar tik jį sapnuojant.

Todėl geriau pakalbėkime apie maistą. Štai „Alma Littera” man visai neseniai padovanojo labai puikią dovaną – knygą „Kaupiame atsargas”. Ir, nors pripažįstu, kad iki šiol save laikiau tikrai ne itin puikia atsargų kaupėja (ir dar dabar negalėčiau įrodinėti esant kitaip), tačiau knygą paėmusi į rankas, ilgai jos nepaleidau. Ir vis sugrįždavau prie sklaidomų puslapių. Jeigu Jums patinka konservavimas ir džiovinimas; jei jaučiate silpnybę šaldymui ar rauginimui; jei net silpna pasidaro, pagalvojus apie naminį vyną ar užpiltinę, naminį aliejų ar actą, ar naminius pieno produktus; jei neįsivaizduojate savo gyvenimo be šaldiklio, prigrūsto įvairiausių pusgaminių… ši knyga Jums. Tikrai. 319 puslapių rojaus.

O aš taip pat atradau ne vieną puslapį (jei sąžiningai, kalba eina apie dešimtis puslapių), kurį pažymėjau lipniu lapeliu. Pirmieji mano bandymų sąraše – virtiniai su bulvių ir šoninės įdaru. Galbūt prunkštelėsite, pagalvoję, „ar negalėjo kažko įdomesnio pasirinkti?!”, tačiau galiu iškart pasiaiškinti. Niekada nesu gaminusi kažko panašaus – tokius ir panašius patiekalus (kaip cepelinai, balandėliai, žemaitiški blynai ir kitokie „ūkiški” patiekalai) visada gamino mama. O aš ne neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip. O štai kai prieš akis pamačiau receptą, nesusilaikiau. Iššūkis pasirodė ne toks ir sudėtingas, o pietūs buvo gardūs.

Skonis: 8/10. Išvirusių virtinukų tešla minkšta ir skani, įdare dominuoja bulvės, o šoninės gabaliukai suteikia tikrai puikų skonį. Tik štai to skonio įdare man norėjosi gal šiek tiek daugiau – kitą kartą šoninės dėčiau šiek tiek daugiau, o bendrą įdaro masę pagardinčiau prieskoniais, kad skonis būtų išraiškingesnis.

Sudėtingumas: yra ką nuveikti.

Kur radau? „Kaupiame atsargas”