Oi. Kad jūs žinotumėt. Aš tikrai nesu įpratusi sulaukti tiek daug dėmesio, kiek jo sulaukiau pastarosiomis dienomis. Daug kas juokauja, kad turėčiau nosį kelti aukštyn, o aš tuo tarpu, bandydama numaldyti besiplieskiantį žandų raudonį, tik gūžiuosi. Aš ne iš tų, kuriuos gyvenimas įpratino būti dėmesio centre. Visiškai priešingai; jei turiu galimybę, aš mieliau būnu kur nors nuošaliai, tyliai ir ramiai. Ten, iš kur viską matau, viską girdžiu, bet ryškios šviesos to mano saugaus kampelio neapšviečia.
Žinoma, ką ir besakyti, tai malonu. Priimti sveikinimus, linkėjimus, sulaukti draugiško palaikymo ir tiesiog dalintis džiaugsmu su dideliu būriu žmonių. Negaliu suvaldyti šiek tiek kvailo krizenimo, plačios šypsenos ir mušančio karščio.
Kai negyvenu nekantriu knygos laukimu, grįžtu į įprastą jaukią rudenišką realybę. Po darbų grįžtu į namus, kaičiu virdulį ir plikaus puodelį arbatos. Spintoje susirandu minkštą ir šiltą chalatą. Jaukinuosi vis ilgesnius ir tamsesnius rudens vakarus. Vakarus, kai gera tiesiog būti namuose, skaityti knygas, gerti arbatą ir valgyti sausainius. Kalbėtis, svajoti, kurti laimingo rytojaus planus.
Kaip ir žadėjau pati sau, aš stengiuosi mylėti kiekvieną dieną. Net jei ankstų rytą šąlančiais pirštais tenka valyti apšąlusius automobilio langus ar darbe iš spintos traukti tą storąjį megztinį netikėtiems atvejams. Kartais užtenka vien įsivaizduoti tą manęs laukiantį rudenišką namų jaukumą, kvepiantį cinamonu ir arbata, ir šildyje iškart pasidaro daug šilčiau.
Skonis: 9/10. Tokie turėtų būti rudens savaitgalio pusryčiai: kvepiantys cinamonu ir muskatu, pagardinti moliūgais, šilti, jaukūs ir tirpstantys burnoje. Aš tikrai mėgstu prancūziškus skrebučius, todėl jų receptų man niekad nebūna per daug. Šis – vienas iš tų, kuriuos dar tikriausiai kartosiu, kai vėl bandysiu įminti mįslę, kur sunaudoti moliūgų tyrės likutį?
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
11 komentarų
Ačiū, kad priminei!
Žinau, kas bus romantiškiems savaitgalio pusryčiams 🙂
Julija, nėra už ką 🙂 Ar pavyko pasilepinti skrebučiais savaitgalį?
Cha, cha, dar ne, nes nebuvo romantikos kaltininko 😀
Tokius mielai suvalgyčiau ne tik pusryčiams, bet ir popietiniui desertui 🙂 Atrodo tokia paprasta idėja, bet be galo skanu!
Beje, sveikinu dar kart su skanios knygos išleidimu! 🙂
Inga, ačiū už sveikinimus 🙂
O ši idėja tikrai paprasta, ir paruošimas tikrai paprastas, o rezultatas – kitaip su prancūziškais skrebučiais ir būti tikriausiai negali – puikus 🙂
Idealu! Ačiū, kad priminei vaikystę 🙂
Kaip miela priminti vaikystę 🙂 Nėra už ką! 🙂
Moliugu tyre. Kas tai? Kaip moliugu uogiene :-)?
Recepto pabaigoje įterpiau paaiškinimą, kas tai ir kaip ją pasiruošti 😉
Asta, zaviuos Jusu receptais ir rasiniais, ir kaip Jus isliekat tokia liekna? 🙂
Labai ačiū už gražius žodžius! 🙂 Nepavadinčiau savęs labai liekna, deja 😀 Bet tiesiog per daug mėgstu skaniai valgyti 😉 Na, o šiaip – stengiuosi derinti skanų maistą ir aktyvų sportą 🙂