Visada jaučiau, kad laikas bėga labai greitai, bet tą tikrą žaibišką greitį suvokiau tik dabar, kai mūsų šeimoje yra mažylis Joris. Rytai, kurie pagaliau ima prasidėti panašiu metu, keičia vienas kitą, tik spėk mirktelėti. Dienos, suskaidytos į dešimtis mažų etapų, bėga. Miniatiūriniai pirmieji rūbeliai jau seniai sulankstyti ir guli dėžėje spintos gilumoje. Dar visai neseniai beveik tilpęs delnuose, šiandien mažylis jau visas vyrukas, įdėmiai stebintis, šnekinantis, dovanojantis kuklias šypsenėles ir kasdien stebinantis mažais naujais dalykais. Sklaidydama nuotraukas iš pirmųjų savaičių, tegaliu savęs paklausti – kada jis spėjo taip užaugti?
Ir dar. Jeigu su mažyliu mes gyvename labai lėtai, kodėl tuomet laikas vis tiek bėga taip greitai?
Nors vis dar nesuprantu, ką reiškia stabili kūdikio dienotvarkė, tam tikrus ritualus mes kuriame nuo pirmųjų dienų. Tiesą sakant, ritualams aš visada jaučiau didelę silpnybę. Puodelis svarainių arbatos prieš miegą kas vakarą, blynai pusryčiams savaitgaliais, vakarienė McDonald‘s kiekvieną gruodžio pirmąją, moliūgų sirupas į kavą kiekvieną rudenį, naminiai meduoliai artėjant Kalėdoms, ir dar daug daug mažų ritualų, kurie kasdienybei suteikia žavesio ir laukimo džiaugsmą.
Pusryčiai ir avižinė košė – taip pat mano ryto ritualas, kuriam esu ištikima jau ne vienerius metus. Dabar tai jau mūsų su mažyliu ritualas. Kol aš maišau puode košę ir laukiu, kol arbatinyje užvirs vanduo, mažylis, įsitaisęs krėsle, kiekvieną rytą čežina savo spalvotą knygelę. Kartais, kai knygelė pasirodo kaip niekad įdomi, kai rytai būna dar lėtesni ir ramesni, leidžiuosi į mažytes improvizacijas virtuvėje.
Todėl šįkart įraše – dar viena košė, labai rudeninė, labai tinkanti lietingiems rytams. Pakutenanti nosį saldžiu cinamono aromatu, pagardinta šaukšteliu gardaus medaus… Šiluma ir jaukumas dubenėlyje, – juk to labai reikia, kai rytai tamsesni nei galbūt norėtųsi, o dienomis taip trūksta saulės.
Skanaus sekmadienio, gražaus ryto, puikių pusryčių, mielieji!
Avižinė košė su ispaninio šalavijo sėklomis (chia), slyvomis, riešutais ir medumi
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
½ stiklinės (70 g) stambių avižinių dribsnių
1 valg. š. ispaninio šalavijo sėklų (chia)
1 arb. š. malto cinamono
½ stiklinės (125 ml) pieno
½ stiklinės (125 ml) vandens
Viršui:
1 valg. š. sviesto
1 didelės ar 2 mažų slyvų
1 arb. š. rudojo cukraus
1 valg. š. kapotų lazdynų riešutų
žiupsnelio ispaninio šalavijo sėklų (chia)
1 arb. š. šviežio medaus
GAMINIMO EIGA
1. Į vidutinio dydžio puodą suberkite avižinius dribsnius ir ispaninio šalavijo sėklas, maltą cinamoną. Supilkite pieną, vandenį ir kaitinkite virš vidutinio dydžio ugnies, kol užvirs. Ugnį dar šiek tiek sumažinkite ir kartais pamaišydami virkite, kol košė pradės tirštėti.
2. Slyvas supjaustykite skiltelėmis. Keptuvėje ištirpinkite šaukštą sviestą, sudėkite slyvų skilteles, apibarstykite jas ruduoju cukrumi ir apkepkite iš abiejų pusių, kol šiek tiek suminkštės ir karamelizuosis.
3. Sudėkite košę į dubenėlį, ant viršaus išdėliokite apkeptas slyvas, apibarstykite kapotais lazdyno riešutais, ispaninio šalavijo sėklomis ir apšlakstykite šaukšteliu šviežio medaus. Patiekite nedelsiant.
2 komentarai
Visad laukiu jūsų avižinių košių receptų. Bus būtinai išbandyta. 🙂
Kaip smagu girdėti! Tikiu ir tikiuosi, kad patiks 😉