Lazanija su jautiena

Ar jau minėjau, kad vėl, po šiokios tokios pertraukos, sportuoju? Ar sakiau, kad pagaliau atradau grupines treniruotes ir jų teikiamą džiaugsmą? O ar sakiau tai, kiek daug man malonumo tasai sportas teikia? Nežinau, gal čia tik toks gyvenimo etapas. Gal praeis mėnesis ar du ir sakysiu: oi, prisikalbėjau. Ir eisiu į treniruotes ne iš noro, o iš reikalo (na, nes abonementas tai metinis!).

Bet nesvarbu kaip bus po to mėnesio ar dviejų. Šiandien man sportas – begaliniai didelis džiaugsmas. Ir viduje jaučiu tą gerą jausmą, kad taip bus ilgai ilgai, o gal ir visada.

Nežinau, ar visiems taip būna, bet aš, pradėjusi rimčiau ir aktyviau sportuoti, visada noriu nenoriu susimąstau apie mitybą. Juk, atrodo, šitiek prakaito išlieji ir tiek pastangų sudedi sporto salėje ne tik vardan gerų emocijų, bet ir vardan rezultato, kad ir koks tas trokštamas rezultatas būtų: gal minus keli centimetrai nuo liemens, gal tvirtesnis kūnas, gal ryškesni raumenys. Esmė ta, kad visi tik ir kartoja: sportas – tik dvidešimt procentų. O štai visi likę aštuoniasdešimt slepiasi mūsų virtuvėse, mūsų mitybos įpročiuose. Tuomet aš susimąstau apie savo mitybos įpročius ir… dievaži, nieko gero. Tikrai. Didelis pliusas man už tai, kad kas rytą sąžiningai, skaniai ir sočiai suvalgau skanius pusryčius. Toliau gi – juodas miškas (beje, yra labai puikus tortas būtent tokiu pavadinimu!).

Puikiai prisimenu keletą kartų, kai buvau tvirtai pasiryžusi sveikai gyventi šimtu procentų. Prisimenu tuos kartus, kai čiupusi baltą popieriaus lapą ir perskaičiusi dešimtis straipsnių, sudarinėjau sau teisingą dienos meniu. Vieną kartą tokį meniu prašiau man sudaryti net sporto klube. Viskas gal ir būtų buvę šaunu, tik… tie mitybos planai buvo tokie liūdni. Šiek tiek nuobodūs, nykūs, pilki. Ir visai visai nesaldūs. Aš stengiausi, tikrai. Bet visais tais kartais mano pastangos baigdavosi dideliais šokoladais, visai nesveikuoliškais sumuštiniais, lazanijomis ar didžiausiomis pasaulyje porcijomis ledų. Nes, kad ir kaip bandyčiau save apgauti, maistas – vienas didžiausių malonumų. Aš mėgstu juo džiaugtis: skaniu, įvairiu, tikrai ne visada labai sveiku. Man skanu. Man tai teikia daug džiaugsmo; jo atsisakyti atrodo paprasčiausiai nesąžininga.

Gerai tai, kad kiekvienas mokomės iš savo klaidų. Na, ne visada iš pirmo karto. Bet po kokio penkto mano „super sveikos mitybos plano“ žlugimo, dabar aš suprantu – ir čia reikia surasti savo aukso viduriuką. Gal teoriškai salotos visada bus daug sveikesnis pasirinkimas nei gabalėlis lazanijos, bet praktiškai kartais būtent ta lazanija suteikia daug daugiau sveiko gyvenimo džiaugsmo, energijos ir džiaugsmingo noro nuversti kalnus. Ir, ką gi, geriau jau gabalėlis šokoladinio pyrago desertui nei visą dieną trunkantis pyktis ant viso pasaulio, nes negali sau jo leisti. Nes galbūt būtent tas pyktis, irzlumas ir nepasitenkinimas yra kur kas didesnės kliūtys sveikam ir laiminam gyvenimui nei gabalėlis pyrago. Juk taip? 

Šįkart susitariau su savimi šitaip: viskas yra puiku ir viską galima valgyti, tik su saiku. Tortus, šokoladus, keksiukus, mėsainius, sumuštinius, lazanijas, ledus… taip, visiškai viską. Svarbiausia nepamiršti savęs paklausti, kiek vieno ar kito skanumyno norisi, kiek reikia, kiek galima. Tai sudėtingiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: susidraugauti su Alkio, Sotumo ir Saiko jausmais man vis dar didelis iššūkis. Galbūt tai visuomet ir išliks iššūkis, reikalaujantis atidumo ir pastangų. Bet esu tikra, kad tai – teisingiausias, geriausias ir skaniausias sveiko gyvenimo būdo sprendimas. Bent jau man, tai mylinčiai skanų ir saldų gyvenimą, šypt.

Skanių Jums pusryčių, skanių pietų, skanių vakarienių! Skanių užkandžių ir skanių desertų!

Aš jau dabar žinau, kad rytoj pietums valgysiu gabalėlį lazanijos. Labai gardžios! O po darbų lėksiu į puikią treniruotę, kur išliesiu visą savo energiją, brauksiu prakaito lašelį nuo kaktos ir jausiuosi labai laiminga!

Skonis: 10/10. Kad ir kiek daug lazanijos rūšių bebūtų, imu suprasti vieną joms visoms būdingą bruožą: tai labai skanus ir sotus maistas (dažniausiai, deja, dar ir labai nefotogeniškas, bet neleiskite, kad Jus suklaidintų nuotraukos). Lazanija su jautiena ir bešamelio padažu – dar vienas gardžios lazanijos variantas!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? En Mi Cocina Hoy