Migdolinis varškės pyragas be glitimo

Tokių Velykų dar tikrai nebuvo. Toliau nuo artimųjų, toliau nuo šventinio šurmulio ir gardžiomis vaišėmis nukrautų stalų, labai toli nuo išsiilgtų susitikimų ir apsikabinimų. Viskas šiemet kitaip: kitoks pavasaris, kitokios šventės, kūliais besiverčiantys planai.

Gyventi po vieną dieną ir kolekcionuoti mažas džiugias akimirkas – tikriausiai štai toks dabar galėtų būti geriausias planas. Be jokių žvalgymųsi toli į priekį; kas gi žino, kas ten priekyje mūsų laukia?

Po vieną dieną. Po vieną žingsnį. Po vieną džiaugsmą.

Po vieną pyragą.

Aš jaučiu, kad „Saulėtoje virtuvėje“ nutiko tikras receptų maratonas, bet kitaip būti tiesiog negalėjo. Maistas yra mano laisvalaikis ir pomėgis, mano darbas ir projektai, dar – mano ramybė ir meditacija. Šių dviejų pastarosiomis savaitėmis vis prisireikia. Todėl kartais kepu sausainius kone naktį, kartais – sapnuoju pyragus vos užmerkus akis. Tada pabundu, ir iškepu.

Man gera, kad galiu visu tuo pasidalinti: mintimis, jausmais, kasdienybės trupiniais ir, žinoma, receptais. Ačiū Jums, kas čia esate. Ačiū, kad skaitote, pasitikite, gaminate, grįžtate su įspūdžiais. Ačiū, kad vis dažniau kalbamės. Ačiū, kad kasdien jaučiu, jog esate čia kartu su manimi! Kažkada seniai, seniai (prieš vie-nuo-li-ka metų!) pirmąjį tinklaraščio įrašą parašiau nesitikėdama visiškai nieko, o gavau TIEK DAUG. Nepriimu to kaip savaime suprantamo dalyko, tikrai ne! Ačiū, kad esame bendruomenė – man tai yra didžiulė laimė, dovana ir įkvėpimas.

Velykų sveikinimai ir palinkėjimai, man rodos, šiemet įgavo visai kitų spalvų ir prasmės. Linkėti norisi tiek daug! Pabudimo, atgimimo, naujos pradžios. Kantrybės išlaukti. Ramybės ir šviesos – mintyse ir širdy. Sąmoningumo net užklupus nuovargiui. Tikėjimo. Džiaugsmo mažose smulkmenose. Jautrumo, supratingumo, gerumo. Mokėjimo priimti – save, kitus ir kasdien vis nutinkantį gyvenimą. Užvis svarbiausia – sveikatos! Dar – puodelio kavos ir gabalėlio pyrago.

Likim namuose. Tai – mūsų rūpestis tais, kuriuos mylime. Tai – mūsų dovana visiems, kurie dar nori pamatyti jūrą, išvaikščioti miškus, verti žemuoges ant smilgų, apkabinti anūkus, stebėti dangaus mėlį raižančius lėktuvus, rinktis knygas bibliotekoje, įgyvendinti planus, pažinti pasaulį, išgerti taurę vyno vakarėjančiame senamiestyje, aplankyti už šimtų kilometrų esančius, stebėti saulėtekius ir saulėlydžius, nuleidus kojas nuo bet kurio pasaulio krašto.

O iki tol, tegul būna namai mūsų visų laimingiausia vieta.

Šviesių, šiltų, laimingų šv. Velykų!

Įkvėpimas: Wholesome Yum