Ir kas gi nenorėtų išsikepti tikros neapolietiškos picos namuose? Aš tikrai norėčiau. Supratau tą iš karto, vos tik pasitaikė proga, ir kibau į šį nuotykį iš peties: „Pizza shop“ man atsiuntė picos akmenį, ližę ir kokybiškiausius itališkus produktus, „Neapolietiškos picos fanų“ Facebook grupėje naktinėjau du vakarus iš eilės, skaitydama kiekvieno kepančio patirtį ir patarimus. Trečios dienos rytą vis tiek jaučiausi kaip pernelyg savimi kažkodėl pasitikėjęs studentas: atrodo, šitiek skaičiau ir šitaip gerai viską supratau, o galiausiai atsistojus priešais miltus… emm, nuo ko pradėt?
Dalykai, kurių šis nuotykis mane puikiai išmokė:
- būna picos ir būna NEAPOLIETIŠKOS picos;
- tokią picą, panašią į kepamas krosnyse, TIKRAI galima iškepti ir namų orkaitėje;
- iškepti gerą tikrą picą yra menas, sėkmė, o labiausiai – MOKSLAS (ir pastangos, ir meilė tam, ką darai!);
- kartojimas yra mokslų motina, todėl ateity, žinau, patobulėsiu, o pirmai pradžiai verta pasidžiaugt bent tuo, kad pirmas blynas (oi, pica, šypt) tikrai NEPRISVILO!
Jau tvarkydama virtuvę, kuri po picos vakarėlio truputėlį skendo miltuose, pagalvojau apie tai, kad kaip, būna, žmonės „suserga“ duonos kepimu, lygiai taip pat lengva „susirgti“ ir picos kepimu. Čia tiek daug niuansų, skaičių ir formulių: laiko, tešlos drėgnumo, kaitros… Rodos, niekad nežinosi visko, nes visad bus kažkas, ką galėsi pakeisti, kad būtų dar geriau. Bet turbūt čia ir yra visas žavesys – procesas.
Lyg kelionė. Šįkart, į Italiją, žinoma.
Jūs jau tikrai supratot, kad neapolietiškos picos kepimas mane nemenkai sužavėjo. Tikrai ją kepsiu dar ir dar kartą (daug kartų!), bet ir pirmasis kartas daug ko išmokė. Viskuo, ką sužinojau, noriu pasidalinti.
Pirmas dalykas, kurį turit žinoti, iškepti neapolietišką picą nėra vienas-du planas, kurį įgyvendinsit vakare, sugalvoję perpiet. Teks išmokti planuoti truputuką į priekį, mat tešlą brandinsite mažiausiai 24 valandas (yra brandinančių ir kur kas ilgiau).
NEAPOLIETIŠKOS PICOS TEŠLOS RUOŠIMAS, JEI SUDĖTUME JĮ Į ŽINGSNIUS, ATRODYTŲ MAŽDAUG TAIP:
1. Užminkykite tešlą (rankomis ar elektrine maišykle; receptas, kurį naudojau aš – žemiau);
2. Dėkite tešlą į didelį alyvuogių aliejumi pateptą indą ir sandariai jį uždenkite;
3. Palaikykite 2 valandas kambario temperatūroje;
4. Dėkite dubenį į šaldytuvą ir fermentuokite mažiausiai 24 valandas;
5. Išėmę iš šaldytuvo, lengvai perminkykite rankomis, dalinkite į tiek dalių, kiek kepsite picų, ir iš kiekvienos dalies formuokite dailius rutuliukus;
6. Rutuliukus sudėkite į indą (didesnį, platesnį, pavyzdžiui, kepimo formą), sandariai uždenkite ir palikite kambario temperatūroje ilsėtis bei pakilti 3-4 valandoms;
7. Pakilę rutuliukai bus paruošti formavimui ir kepimui!
TEŠLĄ UŽMINKIUS, PICOS ISTORIJA NESIBAIGIA, NES REIKIA DAR IR IŠKEPTI. SVARBŪS NEAPOLIETIŠKOS PICOS KEPIMO MOMENTAI:
1. Picai iškepti reikalinga labai aukšta temperatūra, LABAI aukšta. Patikrinkite, kokia yra aukščiausia jūsų orkaitės temperatūra – tam, kad viskas pavyktų puikiai, ji turėtų siekti mažiausiai 250 ᵒC (kuo daugiau – tuo geriau).
2. Neapolietiškai picai yra būtinas picos akmuo. Jis sugeria į save karštį ir jį išlaiko, todėl atidarius įkaitintos orkaitės dureles, temperatūra orkaitėje nekrenta taip staigiai, be to, pica, kepama ant picos akmens, iškepa greitai ir neišsausėja.
3. Picos tešlos rutuliukams dar kylant, likus valandai iki picų kepimo, orkaitės groteles įstatykite orkaitėje kuo aukščiau, ant grotelių dėkite picos akmenį. Kaitinkite valandą, nustatę orkaitės kaitinimą iš viršaus ir apačios, bei didžiausią galimą orkaitės temperatūrą. Po valandos picos akmuo bus tinkamai įkaitęs – galite kepti picas.
4. Tam, kad picos krašteliai būtų pūsti, lengvi ir korėti, reikia tinkamai suformuoti picos padą. Neapolietiškos picos nėra kočiojamos – jos yra formuojamos švelniai spaudžiant pirštais, lyg bandant visą orą iš picos centro „išstumti“ į kraštelius. Jų, kraštelių, geriausia net neliesti.
5. Tam, kad suformuota pica sėkmingai nukeliautų į orkaitę, patogiausia turėti ližę. Formuokite picos padą ant lengvai miltais pabarstyto stalviršio, ližę taip pat lengvai pabarstykite miltais. Suformuotą picos padą greitu ir tiksliu judesiu perkelkite ant ližės, tuomet labai greitai ant viršaus sudėkite visus priedus. Kuo greičiau, tuo geriau, nes nuo priedų svorio ir drėgnumo picos padas netruks prikibti prie ližės, o tuomet kils keblumų stengiantis nuo ližės picą perkelti ant picos akmens. Naudoti kepimo popierių nerekomenduojama, nes jis paprastai tinkamas naudoti iki 220 ᵒC, o picos akmuo tikrai bus karštesnis; popieriaus kraštai gali imti svilti ar net užsidegti.
6. Vos įdėsite picą į orkaitę ant akmens, uždarykite orkaitės dureles ir pakeiskite nustatymus, įjungdami grill funkciją ir maksimalią temperatūrą. Svarbu: nenaudokite vėjelio, nes jis išdžiovins picos padą ir sudegins sūrį. Nors orkaitėje esančios automatinės picos kepimo funkcijos dažniausiai turi integruotą vėjelį, jis nėra naudingas, priešingai.
7. Picos kepimo laikas priklausys nuo orkaitės temperatūros, naudojamo picos akmens ir to, kaip aukštai (kaip arti kaitinimo elemento) kepsite picą. Mano pica kepė 5-6 minutes, bet mano orkaitės aukščiausia temperatūra siekia tik 275 ᵒC ir picą kepiau ne pačiame aukščiausiame lygmenyje (antrame nuo viršaus), nes pabijojau, kad dar nesu pakankamai įgudusi naudoti ližę. Kitą kartą picos akmenį kelsiu aukščiau ir pica tikrai turėtų iškepti greičiau.
8. Iškepusios picos padas bus pakankamai tvirtas – lengvai pakišite ližę ir išimsite į lėkštę. Beliks ragauti!
O JEI NORĖČIAU TEŠLĄ UŽŠALDYTI, kad kitąkart pasiruošimas būtų greitesnis? Įmanoma!
1. Užminkykite tešlą;
2. Dėkite tešlą į didelį alyvuogių aliejumi pateptą indą ir sandariai jį uždenkite;
3. Palaikykite 2 valandas kambario temperatūroje;
4. Dėkite dubenį į šaldytuvą ir fermentuokite mažiausiai 24 valandas;
5. Išėmę iš šaldytuvo, lengvai perminkykite rankomis, dalinkite į tiek dalių, kiek kepsite picų, ir iš kiekvienos dalies formuokite dailius rutuliukus;
6. Rutuliukus sandariai įsukite į maistinę plėvelę (ar sudėkite į sandarius šaldymui tinkamus indelius) ir užšaldykite.
7. Panorėję kepti picą, išimkite rutuliuką (ar rutuliukus) iš šaldiklio ir atšildykite šaldytuve (patogiausia – palikite pernakt);
8. Atšildytus rutuliukus 4-5 valandas palaikykite kambario temperatūroje;
9. Imkite po vieną rutuliuką, formuokite picas ir KEPKITE!
Ar tai viskas, ką reikia žinoti, kad iškeptumėte TOBULĄ neapolietišką picą? Žinoma, kad ne; aš pati šioje kelionėje dar labai trumpai. Bet visa tai – šiek tiek pradinės informacijos, kuri išties yra labai svarbi ir, tikiuosi, bus naudinga.
Net neabejoju, kad atsakymus į visus neapolietiškos picos klausimus turi „Neapolietiškos picos fanų“ Facebook grupės nariai – būkite drąsūs prisijungti!
O aš galiu pasakyti štai ką: šis neapolietiškos picos kepimas namuose yra, WOW, koks nuotykis! Įdomus, žavus, skanus ir, gali būti, niekad nesibaigiantis! Jeigu įkvėpsiu leistis į jį ir jus, labai džiaugsiuosi!
Recepto šaltinis: „Pizza Shop“, Claudio Rampinini
Įrašas paruoštas bendradarbiaujant su „Neapolietiškos picos fanai“ ir „Pizza Shop“ .
#reklama #neapolietiskospicosfanai
1 komentaras
Topuliausias Neapolietiškos picos receptas, kuris visada pavyksta. O pati kepu Ninja grilyje, iškepa labai gerai.