Sulaukusi kelių komentarų, leidusių suprasti, kad galbūt suklaidinau žmones, puolu taisytis – ne, deja, aš tikrai neturiu naujos virtuvės. Turiu tik naujas virtuvės grindis, kad ir kaip norėčiau, jog būtų kitaip 🙂
Ech, ir iškyla prieš akis svajonių virtuvėlės vaizdas, kurią aš kažkada tikrai turėsiu. Jauki, miela, šilta… ne per daug erdvi, su dideliu stalu, su gėlėmis jo centre. Su prieskoninių žolelių sodeliu ant palangės. Su galybe spintelių spintučių, su knygų lentyna, į kurią gal ir aš – kaip ir Julės vaikinas – kada nors padėsiu vieną kitą kepimo formą, jei tų spintučių pasirodys vis tik per mažai, chi chi 🙂
Taigi, aš kažkada turėsiu savo svajonių virtuvę, o šiandien sukuosi senojoje, grįžusioje atgal į vietą, ir kepu pietums tartą su špinatais ir tunu. Nes jų buvo šaldytuve, o dar be to, paskutiniu metu mūsų namuose jaučiasi lengvas pamišimas dėl špinatų. Todėl… laukite tęsinio. Galbūt ne tartiško, bet špinatiško tai tikrai.
Skonis: 10/10. Daug špinatų ir tuno prieskonis kažkur ten – gana toli, bet maloniai jaučiamas. Ir sūūūris, žinoma, kad sūris – kaip aš be jo ir kaip tarta be tos plutelės, mm? 🙂 Tarta gražiai žalia, ir labai skani. Ir pagrindas – su avižiniais dribsniais dariau pirmą kartą – labai vykęs. Kitą kartą dribsnių dėsiu galbūt net dar šiek tiek daugiau. Labai jau smagus tas trakšt trakšt, kąsnelyje vis sutinkamas.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Tarta su špinatais ir tunu
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Tešlai:
200 g rupių kvietinių miltų
50 g avižinių dribsnių
100 g sviesto
1 arb.š. kepimo miltelių
4-5 valg.š. vandens
Įdarui:
1 skardinė smulkinto tuno, savose sultyse
1 svogūnas
2 skiltelės česnako
250 g šaldytų špinatų
100 g fermentinio sūrio, tarkuoto
2 kiaušiniai
2 nedideli pomidorai
druska, pipirai
GAMINIMO EIGA
1. Rupius kvietinius miltus sumaišyti su avižiniais dribsniais ir kepimo miltelais.
2. Sudėti šaltą, nedideliais kubeliais pjaustytą sviestą ir trinti tarp pirštų tol, kol susidarys trupiniai.
3. Supilti šaltą vandenį ir išminkyti vientisą tešlą.
4. Paruošta tešla iškloti kepimo popieriumi ištiestą kepimo indą (22 cm. skersmens) ir dėti pusvalandžiui į šaldytuvą.
5. Įdarui svogūną ir česnakus susmulkinti ir pakepinti kelias minutes įkaitintoje keptuvėje.
6. Sudėti šaldytus špinatus, įpilti truputį vandens ir šiek tiek patroškinti ant lėtos ugnies, kol špinatai atsileis.
7. Gautą mišinį šiek tiek atvėsinti. Kol vėsta, kiaušinius išplakti su 2/3 tarkuoto fermentinio sūrio ir prieskoniais.
8. Plakinį įmaišyti į pakepintas daržoves, taip pat įmaišyti smulkintą ir nusunktą tuną ir paruoštą masę sudėti į kepimo indą, ant tešlos pagrindo.
9. Ant viršaus išdėlioti griežinėliais pjaustytus pomidorus, apibarstyti likusiu fermentiniu sūriu.
10. Kepti iki 180 ºC temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 35 – 40 minučių.
23 komentarai
mmm, aš ir jau laukiu savaitgalio, kol iš mūsų daržo atkeliaus špinatai 🙂
recepte pasimetė kažkur tunas, spėju, sumaišei su špinatų mase ar dėjai ant pado??
jau buvau pasigedus tokių rimtesnių patiekalų, ne saldžių. labai patikdavo iš pat pradžių tavo publikuojami daržovių patiekaliukai, tokie sveiki, lengvi, nes ir pati tokiais vien galėčiau tik ir gyvent 🙂
beje, gal gali išduot paslaptį, kokį sūrį naudoji, nes dauguma dabar yra nebe tokie (pvz. su augaliniais riebalais) ir bekepdami taip susitraukia, kad paskui nebeįpjausi, visiškai akmeniniai 🙁
Jurga, ačiū už pastebėjimą, jau pataisiau – maišiau su špinatais 🙂
Žinok, tuos rimtesnius patiekalus (kaip aš mėgstu juokauti – savo stiliaus „šakar makar” blynelius, kepsniukus, apkepiukus) aš gaminu ir dabar dažnai, bet čia jų nepublikuoju nes… nežinau, juk ten viskas taip elementaru ir paprasta 🙂 Be to, saldumynai kaip taisyklė visada pas mane bent kiek fotogeniškesni būna 🙂 Beeeet, jei yra paklausa, bus ir pasiūla 😀
O dėl sūrio – uf, man su tokiu neteko susidurt. Kiek kepu, tai jis išsilydo ir būna toks maloniai tąsus. O naudoju tai koks papuola, tikrai, kad ir kaip keistai skambėtų. Aišku, ne tuos mišinius kažkokius, bet normalesnius. Va, dabar namie „Rokiškio” 🙂
žinai, aš ir namiškiams kepu vis kokius pyragus, nes patinka eksperimentuot su saldumynais. giminėj esu „pagarsėjus” pyragų/sausainių ir pan kepėja, o gal dažniau jie tik daug lengvesni ar gražiau atrodo, nei antrieji patiekalai. per savaitę minimum du-tris pyragus kepu..tik pati jų niekada nevalgau ir neragauju net 😀
kad ir kaip elementaru tai bebūtų, bet pvz. kitiems padeda, jau vien foto pamačius,nes gal kiti nė nesumąstytų eksperimentuot ar bandyt tokio derinio.juk svarbiausia-skonis 😉
juk ir paprastas receptas gali būt kažkam absoliučiai nepaprastas 🙂
aš tai tik paragint norėčiau publikuot ir kitus receptus, ne tik saldžius 😉
Jurga, oho. Daugiau net nežinau ir kaip išreikšti nuostabos – kaip tau pavyksta? 😮 Tiek kepti ir šitaip neragauti 🙂 Man čia mission impossible, net galvot neverta, nebent labai save pajuokint norėčiau :)))
Ir ačiū už paraginimą – atsižvelgsiu 🙂 Būtinų būtiniausiai :))
hmm, skaniai atrodo. bandysiu vietoj špinatų su buroklapiais prasisukti (nes prisipirkau, kad ojej). beje, sveikinu su pasikeitusia blogo išvaizda, jauki spalva 🙂
Egidija, manau, turėtų būti visai šaunu ir su buroklapiais, nors su jais aš dar nebandžiau niekad – pranešk, kaip pavyko, įdomu :))
Ačiū už sveikinimus 🙂 Nors aš pati vis dar neapsisprendžiu, ar man patinka, hm.
Edit: pamačiau, kad jau paviešinai savo tartą, todėl bėgu skaityti ir grožėtis pas tave! :))
raportuoju ir čia. pavyko kuo puikiausiai 🙂 labai skaniai tie raudoni burokų stiebai tinka, būtinai dėti jų kuo daugiau. ir vos vos susilaikiau neįdėjusi dar vienos skardinės tuno. bet gerai, nes tada jis ir būtų dominavęs. o dabar – tvarkelė, viskas subalansuota.
Valio valio :)) Reiks pamėginti ir man, jei buroklapių po ranka pasitaikys 😀 O pas mane irgi tunas jautėsi lyg koks prieskonis tik, bet man tai tiko ir patiko 🙂
na mano net iš toli nepanašus į tavo ;D
susikaupė pas mane daug skysčių ir paplotėlis neiškepė gerai bet šiaip vis vien gana skanu ;D
S, o kaip čia taip su tuo skysčiu? Ar tuną nusunkei? Ar špinatus nuvarvinai?
Na, bet džiaugiuosi, kad vis tik valgoma ir net gana skanu 😀
Ummm… aš tai nenusunkiau tuno 😀 niekad tokio dalyko nedariau tai net nesusiprotėjau kad reik. Rašykit kiekvieną smulkmeną recepte tokiom neišmanėlėm 😀
aure, na, stengiuosi parašyti kuo detaliau, tikrai, bet kartais va ir praleidžiu, pasirodo, kokią smulkmenėlę.. Pasistengsiu ateity dar labiau :)) O šį receptą taip pat pataisysiu, papildysiu 🙂
Siandien dariau sia tarta…labai skanu!bet kadangi jau antra kart, tai siek tiek patobulinau. Dejau grikiu miltus vietoj kvietiniu ir daugiau avizu, tai tikrai seimynai labai patiko. Be to viso spinatu misinio nepakepiau pries tai keptuveje, ir viskas kuo skaniausiai iskepe!aciu uz receptus ir idejas 🙂
Egle, nėra už ką 🙂 Džiaugiuosi, kad išbandai ir dar gi net patobulini receptus – šaunuolė :)) Neabejoju, kad tavištis variantas man irgi bais patiktų :))
Reik išbandyti 🙂 begu tuno :))
Skanaus! 🙂
Mes tik po nuostabios vakarienes!! Seniai buvau issisaugojus sio recepto nuoroda, bet vis neprisirizdavau pasigaminti. Nebuciau as, jei nepakoreguociau recepto,tad sis kartas ne issimtis. kartu su svogunais ir spinatais pakepinau pievagrybiu (1vnt)ir truputi brokoliu, tikrai nepamaise!!! Dekoju uz recepta.sekmes
🙂
Donata, tikrai neabejoju, kad nepamaišė 🙂 Nesaldūs pyragai su įdarais tuo ir žavūs, kad jų įdaras gali būti nuo… iki…, ir vis kitoks, bet toks pats skanus 🙂
Taigi, džiaugiuosi, kad patiko 🙂
Sveiki, o ar tesla turi buti tokia limpanti kai ji jau buna paruosta dejimui i forma?
Išminkyta ir šaldytuve palaikyta tešla turėtų būti minkšta, tačiau ne lipni; lengvai formuojama 🙂
Asta, ačiū už idėją, vakarienė buvo tiesiog fantastiška! 🙂 Pakeičiau šį tą pagal save. Vietoje špinatų tartoje „sudalyvavo” šaldyti žirneliai. Super! Gal bus įdomu išbandyti ir Jums.
Beje, visa Jūsų „Saulėta virtuvė” labai graži ir skani! 🙂
Toma, mm, žirnelius aš labai mėgstu; tikiu, kad tarta buvo superinė 🙂 Ir ačiū už gražius žodžius tinklaraščiui 🙂
Avižų neturėjau tai dariau be jų, o pyragas nuostabus! Sužavėjo ne tik jo puikus skonis, bet ir itin patraukli išvaizda – elegantiška smaragdinė spalva, ryškiai raudoni papuošimai.
Tikrai kepsiu dar ne kartą, tik didesnei šeimai reiktų dvigubinti kiekį, nes pyragas dingsta akimirksniu! 🙂 Pagyros ir padėkos, Asta 🙂