Nebesuprantu, kas daros.
Čia neparašiau nė žodžio jau be poros minučių dvi savaites. Nieko negaminau ne trumpiau. Įkeliu į virtuvę koją kelioms minutėms. Pasiruošiu puodelį arbatos, susitepu porą sumuštinių. Arba ant riekės šviežio batono užsitepu „Rududu”. Arba pasisemiu šaukštelį riešutų sviesto.
O puodai ir keptuvės liūdi, nes aš tikrai juos pamiršau. Paskutiniu metu jiems nelieka nei laiko, nei… ypatingai didelio noro.
Kartais nekreipiu į tai didelio dėmesio ir toliau tepuosi sumuštinius, kartais pradeda graužti sąžinė. Ir planuoju, kaip nuo rytojaus stebuklingai susigrąžinsiu norą gaminti ir tuo džiaugtis. Deja, taip gražiai beplanuodama užmiegu, o dieną, įsisukus į darbų sūkurį, pamirštu savo gerus ketinimus. Ir pietums nusiperku indelį jogurto bei porą bananų.
Tiesa, šiandien, po poros savaičių pertraukos, pagaliau nuo vieno puodo nukėliau dangtį. Nupūčiau dulkes ir išviriau makaronų. Pakepinau svogūną, šiek tiek kumpio. Užpyliau grietinėle, įbėriau žiupsnį druskos ir pipirų. Bet galiausiai nusprendžiau, kad šitai nesiskaito – ir nuliūdau nerasdama atsakymo, kur dingo mano įkvėpimas?
Ir tuomet atėjau čia. Pasipasakoti ir pasiguosti truputį.
O kaip be recepto? Prieš šimtą metų gamintų makaronų. Labai gardžių. Nieko naujo, bet kartais labai gerai yra prisiminti ir senus gerus patiekalus.

Skonis: 10/10. Manau, visi žino šitokių makaronų skonį. Paprastas, tačiau skanus ir sotus patiekalas. O kartais paprastumas yra labai labai gerai – taip gerai, kad galima rašyti dešimt.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? IKI receptai (Lino Samėno receptas)


13 komentarų
uff kaip suprantu tą iš kažkur atsiradusį nenorą gaminti ir sumuštinių/jogurtų periodą 🙂 aš savąją virtuvės mūzą stengiausi prisišaukti atgal kugeliu ))
reik tikėtis, kad šąlantys orai privers daugiau suktis virtuvėje 😉
Egle, ačiū už palaikymą 🙂 Kugelį jau kepėm (maniškis be jo gyventi tiesiog negali), o ir pyragų kvapas po truputį į namus grįžta… po truputį, po truputį. Įsileisim atgal į virtuvę įkvėpimą 🙂
Na tau vienai toks periodas – ir man kažkas ant ausies/šaukšto užmynė. Irgi daug pokyčių buvo, daug naujo visko. Nieko, ateis smagesnis metas ir vėl ok bus 😉 xoxo
Indre, tikrai – pokyčiai viską šitaip apverčia aukštyn kojom, kad oho! Prireikia laiko vėl įsivažiuoti, bet tai juk normalu 🙂
Labai skanu su tokiais spalvotais makaronais, berods apie 4 litus kainuoja, bet man su jais nepaprastai skaniausia :))
Monika, kažkaip aš visada renkuosi natūralių spalvų makaronus, be dažiklių. Nors prisimenu, kad su tais spalvotais vaikystėje mama kartais bandydavo mus – vaikus – nustebinti 🙂 Smagu būdavo sėsti prie dubens su raudonais, geltonais, mėlynais ir visokiais kitokiais makaronais 🙂
Ak, kaip… Pasirašau po viskuo viskuo.
Labai laikau kumščius už tavuosius Pokyčius. Ir lauksiu žinių*
Jule, ačiū! Atsiprašau, kad neatrašau. Atrašysiu tikrai tikrai, tik niekaip man paskutiniu metu neužtenka tų varganų dvidešimt keturių valandų per parą 🙂
Labai patiko !
Puikus receptukas! Ačiū Tau, Asta 😉
Nėra už ką, Lina! 🙂
Ką duoda pienas šiame recepte?
Gintarai, šiandien šliūkštelėčiau galbūt grietinėlės – ji daugiau kremiškumo, švelnumo suteikia. Tąkart, kai gaminau ir dalinausi, tiesiog vadovavausi receptu (yra nurodytas šaltinis į jį).