Kitoks pasaulis, sako žmonės. Kitokie žmonės, kitokios jų tradicijos. Kitokie miestai, kitoks maistas, kitas požiūris į gyvenimą. O jis – gyvenimas – čia labai lengvas, sako jie. Kitoks.
O aš sakau, kad dar nežinau, ar gyvenimas čia tikrai toks jau pasakiškai lengvas. Bet nepastebėti to, kad jis čia tikrai kitoks, tiesiog neįmanoma. Kad ir kur pasisuktum, iš pradžių šokiruoja dydis. Namai čia primena pilis, automobilius sunku vadinti lengvaisiais, o jau maisto porcijų dydis..! Pusryčiams užsisakytų blynelių su kreminiu sūriu ir uogomis užtenka pavalgyti trims. Arba trims kartams. Nes jie milžiniški, kaip ir visa kita. Beje, žmonės čia dideli taip pat. Jau nebeteisingai ir nesuprantamai dideli, todėl, žiūrint į jų rankose laikomą „super size” gazuotą gėrimą, taip ir norisi paklausti: ei, kodėl? Kaip?

Čionykščiams čia viskas normalu. Jie šypsosi ar juokiasi, girdėdami mūsų aikčiojimus, pilnus nuostabos. O mes jaučiamės lyg vaikai, vis atrandantys kažką naujo. Ar prisimenat, koks tai geras jausmas?
Beveik toks pats geras kaip atrasti naują receptą, kuriuo norisi pasidalinti iš karto, nedelsiant. Nes jis toks geras, toks skanus, toks paprastas ir lengvas. Toks, kuris tiesiog privalo patikti visiems. Juk kitaip ir būti negali, ar ne?

Skonis: 10/10. Paprastutis, ne per saldus biskvitas nepaprastai gardžiai dera su Nutella ir kepintais lazdyno riešutais. Nors atrodo visiškai paprasta, šio vyniotinio skonis tikrai puikus – saldus, tačiau teisingai. Ne per daug. Ir ne sausas, o, sakyčiau, pats tas – minkštas ir saikingai drėgnas. Dar tikrai gaminsiu: laiko užima visiškai nedaug, o skonis ir vaizdas kalba patys už save. Šypt.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Adventures in Cooking


24 komentarai
Kaip pamačiau FB man iškart žandikaulis atvipo :)) Atrodo super!
Ačiū! 🙂
oho,kur cia ta guliveriu salis? labai idomiai aprasyta.
Lina, ačiū 🙂 O toji šalis tikrai labai toli… 🙂
Atrodo tikrai įspūdingai! O aš vat niekaip nepersilaužiu per save ir niekaip nepabandau gaminti vyniotinių – man jie visada asocijuojasi su daug kruopštaus darbo. Ir iš nuotraukų nepasakytum, kad čia darbo visai nedaug 😉
Aušra, tikrai nepasakytum iš nuotraukų, bet aš galiu tau prisiekti, kad čia darbo tiesiog juokingai mažai 🙂 Ne daugiau nei kad sausainiams ar keksiukams iškepti 🙂 Todėl pirmyn! 🙂
Atrodo žavingai skaniai ♥
Ačiū, aguonėl 🙂
Nujaučiu, kad už Atlanto…. taip aprašyta taikliai.. Saloje (t.y. D.Britanijoj) panašiai… Linkėjimai iš Škotijos 😉
Indre, oho 🙂 Negalvojau, kad taip greitai išsiduosiu 😀
Linkėjimai ir tau! 🙂
Apie ka tu cia?
Ausra, apie tai, kad šiuo metu mus skiria tik gal 700-800 mylių 🙂 Ir tikiuosi, jog galėsiu paskirti tau pasimatymą, jei man išeis jas įveikti 😀
Asta!!! skirk pasimatyma! I can’s wait!
Aušra, kai tik suplanuosim kelionę į tą kraštą, būtiniausiai pranešiu 🙂
Apie tai, kad Asta turbut USA dabar 🙂
Kokie vejai nubloske i ten? Beprotiskai laukiam nuotrauku ir nauju receptu kai tik isikursi :))))
Tiesą sakant, kol kas neturiu nei nuotraukų, nei labai įspūdingų pasakojimų 🙂 Bet pamažu, pamažu… 🙂
Vis per naujo žiūrinėju visus receptus, nuotraukas ir negaliu atsigrožėt <3 O kalbant apie vyniotinį, tai irgi labai labai!!!
Ačiū, Gabriele! 🙂
Atrodo labai gražiai, bet tik kyla klausimas: ar biskvitas bevyniojant nelūš? 😮
Nesulūžta, kadangi į ritinį yra suvyniojimas vos tik iškepęs, dar šiltas. Paskui atvyniojam, aptepam kremu ir vėl suvyniojam. Man visa tai pavyko labai lengvai ir sklandžiai 🙂
Neisejo, gavosi zalias ir dar sutrukinejo…kepiau gal 25 minutes.
Roberta, labai gaila. Sunku įsivaizduoti, kaip toks plonytis tešlos sluoksnelis galėjo neiškepti? Gal orkaitė kalta? Kaip visada sakau ir primenu visiems, orkaitės – skirtingos ir individualios asmenybės 🙂 Geriausia kepinį stebėti, patikrinti ir pagal tai spręsti, kada laikas išimti iš orkaitės 🙂
Jei tokiu ismatavimu formos neturiu. Tiktu jei daryciau 2 vyniotinius 24×24 cm? 🙂
Rita, labai jau plonyčiai ir menkai susisukę vyniotiniai būtų; siūlyčiau iškepti šiuos du ir sujungti į vieną, kad būtų 24×48 cm 🙂