Kaip aš norėčiau kartais sustabdyti laiką. Šią vasarą – ypač. Kad tų ilgų vakarų būtų dar daugiau; kad per juos dar daugiau visko prisvajotume ir dar daugiau sukurtume mažų ir didelių planų. Kad savaitgaliai ir trumpi pabėgimai iš namų nesibaigtų. Kad rytai dar ilgai būtų tokie šviesūs, o dienos – dar pilnesnės saulės spindulių. Kad dar daug kartų stalą pusryčiams, pietums ar vakarienei dengčiau tiesiog kieme, terasoje; kad būtų dar daug valandų su knyga, sukėlus kojas į hamaką. Kad ta vidinė ramybė, kurią pamažu prisijaukinu, taip ir liktų su manimi visada, kiekvieną dieną. Kad maži harmoningo gyvenimo ritualai, kuriuos mažais žingsneliais kuriu savo paprastoje kasdienybėje, taptų gražiais įpročiais ir laimingo gyvenimo dalimi. Kad balansas būtų visur kur: darbuose ir poilsyje, asmeniniuose santykiuose ir virtuvėje. Kad dar pakaktų laiko visiems vasaros skoniams išragauti ir atsivalgyti: ir traškioms salotoms iš mamos daržo, ir puikiausiems ledams, suplaktiems per keliolika minučių.
Jūs jau žinote, Tiramisu ir visus desertus, su šiuo klasikiniu itališku desertu bent kiek susijusius, aš labai mėgstu. Šįkart paplepėkime apie ledus!
Ledai, tiesą sakant, mūsų namuose nėra tik vasaros desertas. Mes juos valgome visus metus: ir svilinančiai karštomis vasaros dienomis, ir tamsiais žvarbios žiemos vakarais, įsisupę į pledus ir pėdas paslėpę šiltose vilnonėse kojinėse. Tik vasarą juos valgome šiek tiek dažniau – ir vasarą dažniau noriu juos gaminti pati; o tada ir receptu pasidalinti – juk vasarą ledus mėgsta visi!
Gyvenime man teko sutikti trijų tipų žmones. Pirmieji dievina šerbetus, kaip kad mano mama. Jiems norisi gaivumo, lengvumo, burnoje sutirpstančio šalto vaisių ir uogų skonio. Antrieji – plombyrų gerbėjai, tokie kaip mano vyras. Kartais jie mielai sutinka, jei tas plombyras dar būtų pagardintas uogomis ar uogiene, ar aplietas šokoladu; bet vis tiek – plombyras! Ir tretieji, tokie kaip aš, kurie visada ranką nevalingai tiesia link karamelinių, riešutinių ar kavos skonio ledų. Turtingų, sodrių, dažnai šiek tiek saldesnių. Tokių labai… desertinių.
Jei priklausote pastarajai komandai, šie ledai jums bus lyg mažas rojus, paslėptas šaldymo kameroje; jei kavos ledus mėgstate bent perpus tiek, kiek juos mėgstu aš, patikėkite, – šiuos norėsite valgyti pasislėpę, kad nereikėtų dalytis, šypt. Jie – nuostabūs, man šie ledai – bene patys skaniausi iš visų, kuriuos kada nors gaminau namuose. Ir jiems nieko nereikia: nei ledų gaminimo aparato, nei daug brangaus laiko, nieko! Tik vieno dubens, vieno plaktuvo, kelių ingredientų ir vieno indo šaldymui. Tadam! Kelios valandos kantrybės (taip, šios gaminant ledus reikės daugiausiai), ir skanausite Tiramisu ledus. O jei dar pagardinsite karameliniu padažu, kurio saldumas maloniai papildys ir subalansuos leduose jaučiamą kavos stiprumą, – bus tobula!
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Dr. Oetker Lietuva“.
2 komentarai
Labai skanūs!
Rasa, ačiū, džiaugiuosi! 🙂