Sriubas aš verdu tikrai per retai, bet kai verdu, nuoširdžiai pasistengiu, kad jos būtų tokios, kurias norėtųsi išvirti dar ir dar kartą. Būna visaip: kartais pavyksta, kartais nelabai, o kartais pavyksta taip gerai, kad norisi valgyti tiesiog stovint prie viryklės, samčiu tiesiai iš puodo, ir su niekuo nesidalinti. Na, gerai, maistas yra meilė – todėl tą paskutinę mintį veju šalin, dalintis gera ir tiesiog būtina. Ypač – tokia gardžia sriuba. Jei išvirsite tokį didelį puodą kaip aš, užteks didelei šeimai ar būriui draugų, o galbūt dar liks pasišildyti ir rytojaus dieną.
Puiki, labai puiki sriuba! Gausi daržovių ir sūrio, tiršta ir aromatinga, subalansuota tokioms dienoms kaip ši – tokiems jaukiems gruodžio vakarams.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Kauno grūdais“.
6 komentarai
Mmm… Išsiviriau! Reto skanumo brokolienė, mmmm. Ir labai paprasta.
Laima, labai džiaugiuosi, kad patiko! 🙂
Labai, labai skanu, tik viską sublenderiavau, kad kai kam brokoliai būtų nematomi :)))
Indre, oi, tie kai kas, kuriems vis kas nors turi būti nematoma… žinau aš juos!! :))) Džiaugiuosi, kad patiko! 🙂
Labai daug skonių turinti sriuba! Labai skanu 🙂
Džiaugiuosi, kad patiko! 🙂