Viskas. Pamoju ranka darbo našumams, gamybos planams, netiesioginiams pastoviems gamybiniams kaštams, savikainos planavimams ir visiems kitiems baubams, kelias dienas tupėjusiems mano namuose ir variusiems iš proto ir iš kantrybės. Atostogos.
Visą mėnesį be sąžinės graužaties eisiu miegoti antrą valandą nakties ar net vėliau, o miegosiu iki pietų, vidurnaktį tylioje virtuvėje gersiu puodelį arbatos ir pro langą žiūrėsiu į visa apimančią juodą naktį, skaitysiu daug daug grožinių knygų, žiūrėsiu sparčiai besikaupiančius filmus (ir „Julie & Julia“, kurio tikriausiai vienintelė dar nemačiau, taip!) ir kartais, ištuštėjus namams, baisiai garsiai klausysiuosi mėgstamos muzikos. Važiuosiu į miestą tik pasivaikščioti, tarp parduotuvės lentynų žingsniuosiu lėtai it apžiūrinėdami retą parodą, nekeiksiu ilgų eilių ir šypsosiuosi visiems praeiviams. Kartais tiesiog apsigyvensiu virtuvėje, visą dieną maišydama, plakdama ir kočiodama, kepsiu pyragus, sausainius ir keksiukus, lazanijas, apkepus ir blynus, o vėlai vakare praversiu virtuvės duris miltuotom rankom, nosim ir plaukais, ir su šypsena iki ausų. Daug dėmesio skirsiu mylimiems žmonėms, atrašysiu besikaupiančius laiškus, džiaugsiuos kiekviena diena ir akimirka, nebumbėsiu ir neburbuliuosiu dėl kiekvienos mažiausios smulkmenos. Netgi džiaugsiuos žiema, klamposiu per aukštas minkštas baltas pusnis, čiuožinėsiu nuo kalniukų ir darysiu sniego angelus…
Tokioms dienoms, kai žemė iš po kojų slysta iš nesuvaidinto džiaugsmo, virtuvėje taip pat gimsta skanumynai, valgomi pilnais žandais, kartojant kaip skanu, saldu ir puiku. Tokie kaip vegetariškas sveikuoliškas varškės pyragas. Gabalėlis saldžios laimės…
Skonis: 8,5/10. Šiuo pyragu susižavėjau vos pamačiusi laidą “Susitikime virtuvėje” ir dėl šio pyrago aš klaidžiojau tarp parduotuvės lentynų ieškodama kukurūzų bei sojos miltų, kurių iki dabar mano namuose dar nebuvo. Be kiaušinių, su šiais miltais, su natūraliu jogurtu – pyragas tikrai kitoks nei paprastai ir skonis jo kiek neįprastas, bent jau man. Na, gerai, gal aš vis dėlto rinkčiausi tradicinį variantą, bet išbandyti buvo smagu, o ir valgomas pyragas tikrai skaniai. Ak, na būkim teisingi, neskanių varškės pyragų tiesiog nebūna 🙂
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Susitikime virtuvėje. IKI
Varškės pyragas "Gintarėlis"
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Tešlai:
200 g sviesto
130 g cukraus
2 arb.š. vanilinio cukraus
1 arb.š. cinamono
25 g sojos miltų
240 g kukurūzų miltų
Įdarui:
500 g liesos varškės
100 g natūralaus jogurto
25 g cukraus
2 arb.š. vanilinio cukraus
300 g spanguolių uogienės
GAMINIMO EIGA
1. Sviestą ištirpinti ir atvėsinti. Į sviestą suberti cukrų, cinamoną, vanilinį cukrų ir plakti, kol cukrus ištirps ir gausime gražią vientisą masę.
2. Į sviesto masę supilti sojų miltus ir išmaišyti. Tada suberti kukurūzų miltus ir trinti tarp pirštų tol, kol susidarys smulkūs birūs trupinukai.
3. Kepimo indą (22 cm. skersmens) ištiesti kepimo popieriumi. Trečdalį tešlos atidėti, likusiais dviem trečdaliais trupinant tarp pirštų padengti kepimo indo dugną. Tešlos trupinius šiek tiek paspausti delnais.
4. Įdarui pertrintą varškę sumaišyti su jogurtu ir cukrumi, tolygiai paskirstyti ant tešlos trupinių.
5. Varškės sluoksnį tolygiai aptepti spanguolių uogiene.
6. Ant viršaus sutrupinti atidėtą tešlą ir kepti pyragą į iki 200 ºC įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes.
8 komentarai
išsisaugau tavo planą – išskyrus pusnis – nes tiksliau įvardintų mano vasaros apgalvojimų dar nebuvo .)))
žavus pyragas. noriu varškės, o iš ilgesio pažiūrėjau visas susitikime virtuvėje finalinio etapo serijas.
Va kaip kartais, visai to nesitikint, pataikai ir į kito žmogaus mintis – smagu 🙂
Varškė, taip… puikus produktas. Bet kiek tu ten turi sūrių! Kiekvienas minusas turi ir pliusų 😉
taigi taigi – turiu melejoną sūrių, jogurtų ir net.. ožkų pieno varškės ._o bet ne paprastos.. kita vertus, siuntinyje prie tamiflu radau ir marlės bei citrinų rūgšties – gaminsiu varškę rankomis. .)
Žinai, aš vis stebiuos tavo tėvų supratingumu ir palaikymu virtuviniuose reikaluose – tiesiog žaviuosi, tikrai! 🙂 Maniškiai gyvenime taip nesugalvotų, tikrai 😀
Gerai ten, kur mūsų nėra – aš bais mielai keisčiau varškę į keletą įdomesnių jogurtų, mm.. 🙂
oi oi, kalbėti ir kalbėti apie tai, šypt .)
bet marlę tai pati užsisakiau. ir citrinrūgštę.
oi taip, čia būna jogurtų su TIKRA vanile, o ne jos aromatu. tiesa, aš turbūt nesu saldintų jogurtų nė pirkusi. man gardžiausia – natūralus (nors ir jų čia n rūšių), kurian įsipilu ar uogienės, ar riešutų ir razinų, ar tiesiog cukraus. mat kai pardavinėja po 4 indelius, nesinori pirkt – o jei nepatiks?
Jule, pamatytum, kaip aš išsižiojus ir veik besilydydama skaitau šias tavo eilutes.. taip mėgstu jogurtus, eh, man ten patiktų, labai patiktų.. 🙂
mano pyragiukas;} sutinku, kad savotiškas ir ne visiems priimtinas, bet džiaugiuosi, kad ryžtatės ragauti;}
Gintare, o, nesitikėjau ir autorės svečiuose sulaukti – labai smagu! :)) Aišku, kad ryžtamės, kaip jau sakiau, iškart suviliojo, kai tik pamačiau 🙂 Tiesa, skonis neįprastas, bet neabejotinai pyragiukas buvo vertas išbandyti 🙂