Tyliai mintyse atsiprašinėju rudens už tai, kad dar visai neseniai taip gailėjau jam gerų žodžių. Mane erzino šaltis, lietus, drėgmė, trumpėjančios dienos ir tamsėjantys vakarai, nuo saulės atskirianti stora debesų paklodė, visa apimantis rūkas ir pilkuma. Nežinau, kaip ir kodėl, bet šiemet ruduo yra kitoks. O gal tai aš šiemet kitokia?
Lietaus lašai skamba lyg romantiška melodija, viliojanti rytais ilgiau užsibūti pataluose. Vakarais uždegtų žvakių šviesa namus pripildo jaukumo, kaip ir kepamų pyragų ar verdamų tirštų sriubų aromatai. Stori megztiniai ir šalikai pasitinka lyg namai, o namai tampa vieta, kurioje taip gera būti, kad niekur nesinori eiti.
Jei vasarą šildančias sriubas labai lengva pamiršti, atėjęs ruduo visada atneša jų ilgesį. Nesipriešindama iš stalčiaus traukiu didžiausią mūsų turimą puodą, iš kito stalčiaus – samtį. Gardi sriuba ne tik sušildo, ji yra kuo tikriausias comfort food. Kai nusipurtęs lietaus lašus žengi pro namų slenkstį ir čia pasitinka sriubos aromatas, dar kartą supranti ir tyliai sau pakartoji: nėra geresnės vietos nei namai. Ypač, kai į kasdienybę su visomis savo spalvomis ir skoniais atslenka ruduo…
Ši trinta žiedinių kopūstų sriuba yra itin švelnaus skonio, be to, priešingai nei dažniausiai būdinga trintoms daržovių sriuboms, – pakankamai skysta. Jei mėgstate ar norisi tirštesnės, laikykitės taisyklės, būdingos visoms trintoms sriubos – sumažinkite sultinio kiekį ar pridėkite daugiau daržovių. Skaitydami receptą tikriausiai pastebėsite, kad sūrio aš nepagailėjau. Galite naudoti ir mažiau; man labai knietėjo sunaudoti visą šaldytuve užsistovėjusį sūrio gabalėlį. Tiesa, sūris čia (kaip ir beveik visur) labai tinka, nors jo dėka sriuba iškart iškrenta iš dietiškų ar super-sveikuoliškų kategorijos. Kita vertus, juk ruduo. Metas, kai norisi šiek tiek šiltesnių ir sotesnių pietų. Taigi, skanaus!
