Avinžirnių ir moliūgų karis su špinatais

Dabar toks keistas metas – lapkričio vidurys. Vieni dar gyvena rudens nuotaikomis, kiti jau skaičiuoja dienas iki Kalėdų. Kažkas dar laikosi įsikibęs vasaros prisiminimų, o kažkas – bando aplenkti laiką, mintimis vis nuklysdamas į naujus artėjančius metus. Ir yra dar tie stebuklingi žmonės, kurie teka kartu su laiku; netrypčioja vietoje ir neskuba priekin. Tiesiog būna. Čia, dabar. Iš kasdienybės trupinių kiekvieną rytą ir vakarą dėliodami gražų paveikslėlį. Ne tobulą – tiesiog tokį, kuriame ir mažose smulkmenose gyvena laimė.

Mokausi ir aš būti tokiu žmogumi. Tik ar nebus tai tas mokslas, kuriam reikia viso gyvenimo?

Paskutinėmis dienomis vis susiduriu su tais, kurie mane bando įtikinti, koks nuostabus yra ruduo, o žiema – kokia ji žavi! Kai nusipurtau, kad man per šalta, ar garsiai pasvajoju, kaip laukiu pavasario (iškart po to, kai sulauksiu Kalėdų), pastebiu jų žvilgsnį. Gal truputį kaltinantį, gal tiesiog nesuprantantį. Jie kalba apie po kojomis traškantį sniegą, apie ant blakstienų pakibusias snaiges, apie baltais patalais pasidengusias aukštų medžių šakas. Ir aš negaliu nesutikti – kiekvienas metų laikas turi žavesio ir nuostabių akimirkų, puikių patirčių! Tie maži dalykai man ir padeda išgyventi rudenį ar žiemą, belaukiant pavasario. Ne, dar nėra manyje meilės tiek besąlygiškai daug, kad visiems metų laikams jos galėčiau padalyti po lygiai. Bet gal nieko tokio? Visi mes skirtingi, ir tai – kaip ir tos ant blakstienų pakibusios snaigės – yra labai žavu!

Žinau, yra žmonių, kurie pilkšvumu nusidažiusias dienas išgyvena klausydami muzikos. Šokdami. Pakeldami sparnus į tolimus šiltus kraštus. Lepindami save karštu šokoladu. Skaitydami knygas. Vakarais uždegdami žvakes. Kojas sukišę į minkščiausias kojines. Žiūrėdami serialus. Arba…

Lėtais vakarais gamindami jaukų namų maistą.

Berdama į keptuvę karį, ant pakuotės paskaičiau, kad jis maistui suteikia auksinį atspalvį ir rytietišką skonį. Saulė keptuvėje? Gerai, tai kaip tik tai, ko man reikia – saulės labai pasiilgau. Nebūtina, kad ji būtų pakibus danguje; aš galiu ją susikurti kitais būdais.

Receptą paruošiau su „GLOBUS“ avinžirniais . Jie – kad ir koks metų laikas būtų už lango – visada randa vietą mano virtuvėje. Kartais pavirsta humusu, kartais traškiais užkandžiais, vasarą subyra į salotas, o štai artėjant žiemai – į kvapnų šildantį karį.

Buvo labai gardu!

Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „GLOBUS“ .

Recepto įkvėpimas: Halfed Baked Harvest