Kuo mažesniam kambarėly esi uždarytas, tuo plačiau klajoja mintys. Joriui užmigus, pagavau save naršančią po nuotraukų albumus. Maisto, kelionių, šeimos, namų. Pasvajojau apie laukiančias atostogas (jos tik rudenį, todėl neleidžiu sau svajot per daug – kad vasaros užmerktomis akimis netyčia neperšokčiau!), o tada grįžau atsiminimais į paskutines, sausio mėnesį buvusias. Ir prisiminiau receptą, jau prieš kurį laiką ruoštą „Kauno grūdų“ projektui, bet taip ir nesurašytą čia, tinklaraštyje.
Žinot, kaip būna, vaikštai koja už kojos Egipto viešbutyje aplink švedišką desertų stalą, ir vis atsidūsti: visi tie jų desertai vienodi… O tada grįžti namo ir kepi kažką labai panašaus; iš atostogų ilgesio, smalsumo ar tiesiog sumanytos (ne)naujos receptų rubrikos – pasaulio skoniai!
Toks ar panaši šio manų kruopų pyrago versija kepama pietų kraštuose: Turkijoje, Egipte, Graikijoje. Pirmose dviejose šalyse buvau ir ragavau, Graikija – vis dar mano svajonių sąraše, todėl labai tikiuosi, kad vieną dieną šio pyrago paragausiu ir ten. Bet štai ką jums reikia žinoti, jei nuspręsite jį išsikepti namuose: pyragas paprastas kaip dukart du, tolygios tekstūros, kuri dėl didelio manų kruopų kiekio yra ne visai įprasta, visiškai nepanaši į paprastus, mums daug įprastesnius, kvietinių miltų pyragus. Man patinka šį pyragą kepti kiek storesnį, o iškepusį svarbiausia gausiai sulaistyti citrinų sirupu – tiek, kad jis būtų itin drėgnas ir ypač sultingas. Tiesą sakant, sulaistyti pyragą sirupu yra būtina, kitaip jis bus sausas ir sprangus; tai sirupas čia ir padaro stebuklą, jo dėka atsiskleidžia ir skonis, ir tekstūra.
Man atrodo, kad tai yra vienas tų pyragų, kurie abejingų tiesiog nepalieka – arba jums labai patiks, arba visai nepatiks. Bet savo nuomonę, neabejoju, turėsite! Ir jei receptą išmėginsite, man bus labai smagu ją išgirsti.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Kauno grūdai“.
2 komentarai
Mieloji Asta, su tokiais kepiniais ir tokiu dažnumu, Jūs deja sunkiai atsikratysite to antsvorio, dėl kurio vis karts nuo karto pergyvenate. Privalote keisti mitybą, jei norite atrodyti kitaip 😉 Su geriausiais linkėjimais, Jūs puiki kulinarė, konditerė ir pan. Bet tokia mityba – kepiniai kepiniai kepiniai… tai čia ir liesiausias pasaulio žmogus nutuktų.
Pone Miltini, ačiū Jums už komentarą ir tikrai jame yra tiesios 🙂 Vis tik aš laikausi įsikibusi savo tikėjimo, kad nėra gero ar blogo maisto, kad į sveiką santykį su maistu einama ne per draudimus, bet per draugystę, per saiko pajautimą, per sąmoningumą ir meilę. O kai tai pavyksta, tikiu, net saldūs kepiniai nėra „nuodėmė“ ar „bausmė“. Tiesa, nenoriu teisintis, bet juk tai, kad dalijuosi pyrago receptu, tikrai nereiškia, kad pati ir suvalgau visą tą pyragą 😉