Trumpą akimirką blykstelėjusi vasara atrodo kaip kažkas netikra. Stebėdama pro langą dangumi plaukiančius debesis, nuo stiklo dar nenudžiūvus lietaus lašams, turiu prisiversti kilstelėti lūpų kampučius. Jei ne kuo stipriausia valia tą padaryti, nuotaika tikrai subjurtų labai stipriai. Ir pabumbėti labai norėtųsi – kur tai matyta, po šimts, vasara juk, o aš ir vėl iš spintos traukiu mylimiausią žieminį megztinį. Palyginti kuklūs skaičiai, besišaipantys iš orų prognozių tinklapio, nė nekvepia dideliais pokyčiais. Todėl, ką gi, reikia kaip niekad uoliai ieškoti mažų džiugių smulkmenų šioje kiek papilkėjusioje kasdienybėje, kad kiekvieną rytą būtų galima pasitikti su ne mažesniu įkvėpimu dar vienai nuostabiai dienai.
Oras – dar ne viskas. Nutaikiusi progą tarp lietaus ir lietaus, puodelį arbatos išsinešu į terasą. Virtuvėje gaminu ir ragauju kažką nauja, o kai valanda pasitaiko kiek šviesesnė, išsitraukiu ir fotoaparatą. Dievaži, net neįsivaizdavau, kaip buvau pasiilgusi šito trio – gaminti, fotografuoti, rašyti. Skaitau knygas. Jų įtikinta, kad greitu metu pasimėgauti puodeliu kavos ramiai ir su malonumu, atsiduodant tos akimirkos žavesiui bei aromatui, artimoje ateityje bus labai sudėtinga, žiūriu į tai labai atsakingai – kol galiu, mėgaujuosi visa širdimi. Tik vienas puodelis per dieną – tai mažas mano ritualas. Dar neseniai naujai atrastos kavos aromatas kutena nosį, rankose šiugžda naujos knygos puslapiai. Pasaka, o ne gyvenimas! Svarbiausia sugaudyti tuos mažus momentus – paprastus, o tuo pačiu labai žavius ar net truputį stebuklingus – kurie net pro storiausią debesų paklodę džiugina širdį.
Šiandien dalinuosi receptu iš kiek senesnių, gegužės mėnesio archyvų. Paprasta, sotu, gardu. Ir taip, tikrai taip, šis patiekalas – vienas iš tų pavyzdžių, įrodančių, kad aš mėgstu sunaudoti viską, ką randu šaldytuve, kad tik jis liktų tuštesnis. Jei ne šis įprotis, tikrai ryžiai būtų be vištienos ir tikrai būčiau prisivertus nukeliauti į parduotuvę, kad nusipirkčiau apvaliagrūdžių ryžių. Bet yra kaip yra – o yra, tiesą sakant, labai skaniai, nors ir šiek tiek kitaip nei galėjo būti.
