Tiek daug tortų šiam dideliam pasauly, bet tik keletą iš jų galėtume vadinti tortų tortais!
„Napoleonas“ – tortų klasika. Receptas, keliaujantis per kartas ir šeimas, jau yra tapęs dalimi mūsų istorijos. Tai vienas tų tortų, kurį sluoksniuojame išlaukę progos. Artimam ir pažįstamam jo skonyje sutelpa gimtadienių, vestuvių, lepūniškų šeimos sekmadienių, Kalėdų prisiminimai. Vienas dangiško skonio kąsnelis – ir akimirkai užmerkę akis, galim leistis į kelionę laiku. Gal net toli, toli – į vaikystę, kai tokį patį tortą niūniuodama gamino močiutė. Pirštų pagalvėlėmis nuo stalo rinkdama trupinėlius tikrai negalvojau, kad vieną dieną tokį pat kepsiu aš. O jūs tik pažiūrėkit, kaip viskas pasisuko!
Net klasika kartais neturi griežtų taisyklių. Kiek namų, tiek mažų improvizacijų gali atsirasti tame pačiame recepte. Taip pat ir su „Napoleonu“ – gali būti, kad jūs jį kepate kitaip, bet šiandien aš pakviesiu išbandyti mylimą mūsų šeimos receptą.
„Napoleoną“ pagaminti nėra sudėtinga, bet jam reikia šiek tiek laiko. Tešlai išminkyti, lakšteliams iškepti, kremui pertepti. Žinoma, tai juokas, palyginti su paskutine dalimi. Kai susluoksniuotas tortas jau šaldytuve, reikia susikaupti ir palaukti, nes skaniausias jis po paros, o dar geriau – po dviejų ar net trijų. Reikia laiko, kad vanilinis kremas įsigertų į tešlos lakštelius, kad jų skoniai susijungtų ir virstų sluoksniais torto, kurio paragavus norisi šypsotis.
Tai tortas, tobulai tinkantis Kalėdoms. Didelis, aukštas, tobulai skanus. Lyg saldžių švenčių pažadas, lyg jaukumo, šilumos ir meilės simbolis. Po gabalėlį visiems, kurie brangūs – lai būna tai dar viena graži akimirka į mielų prisiminimų albumą.
PATARIMAI
- Tešlą galite kapoti peiliu arba trinti tarp pirštų, kol neliks sausų miltų – jų ir sviesto masė turi tapti panaši į drėgną smėlį. Aš visada renkuosi antrą variantą, tik svarbu: reikia naudoti tikrai šaltą sviestą ir tešlą trinti nedelsiant, greitai, kad smulkūs sviesto gabaliukai nespėtų ištirpti tarp pirštų.
- Neišsigąskite, jei vos išminkyta, tešla iš pradžių atrodys pernelyg minkšta ir šiek tiek lipni. Po valandėlės šaldytuve ji subręs ir taps daug paklusnesnė, lengvai kočiojama.
- Vaniliniam torto kremui reikia net devynių kiaušinių, tad nenuostabu – jo skonis čia yra reikšmingas. Rinkitės kokybiškus, laisvai laikomų vištų (ar, jei tik turite galimybę, naminius) kiaušinius. Jie ne tik sodresnės spalvos, bet ir kur kas skanesni.
- Su ar be uogienės? Štai kur didžiausias klausimas, sumanius gaminti „Napoleoną“. Darykite taip, kaip norisi jums, kiekvienas savo šeimos tradicijas kuriame patys. Aš tepu net du plonus uogienės sluoksnelius (dažniausiai naudoju spanguolių arba bruknių), bet ir be uogienės tortas tikrai skanus.
- Ar galima pagaminti iš anksto? Ne tik galima, bet ir rekomenduojama. Iškeptus torto lakštus, sandariai įsuktus į maistinę plėvelę, galite laikyti bent porą dienų. Paruoštą kremą taip pat galite dieną kitą palaikyti šaldytuve. Na, o susluoksniuotas tortas po paros šaldytuve jau bus skanus, bet pats skaniausias – po dviejų ar net trijų parų, kai kremas bus tobulai susigėręs į kiekvieną torto lakštelį.
- Aktualu per artėjančias šventes: šis tortas yra tvirtas, todėl patogus transportuoti. Kad kelionė būtų dar ramesnė, jį galite apgaubti tortinės žiedu ir, žinoma, jei kelionė ilgesnė, pasirūpinkite, kad temperatūra būtų vėsesnė.
Receptas ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO publikuotas portale LaMAISTAS.lt.
3 komentarai
Laba diena, Asta, norėjau pasitikslinti, torto forma 22 cm ar 24 cm skersmens? Nes rašote, kad naudojate 22 cm formą, o lakštus reikia išpjauti 24 cm? Dėkoju už patikslinimą, Vaida
Sveiki, Vaida! Kepdami lakštai šiek tiek susitraukia, jų skersmuo sumažėja, tad taip ir yra: prieš kepimą išpjaunu juos 24 cm skersmens, o sluoksniuoju 22 cm skersmens formoje 🙂
Laba diena.
Sakykite prašau, ar grietinę galima būtų pakeisti graikiniu jogurtu?