Citrinų pyragas

Parašiusi savo pirmąją receptų knygą (saldumynų knygą!), smalsumo vedina suskaičiavau – citrinos joje buvo velnioniškai populiarios! Praėjus beveik penkeriems metams, citrinos vis dar karaliauja mūsų baltoje virtuvėje. Jis mėgsta citrinų griežinėliais gardinti arbatą, aš jų sulčių niekada nepagailiu ir įspaudžiu į orkaitėje kepamo blyno tešlą. Kaip ir į daug kitų kepinių – šiek tiek tarkuotų citrinų žievelių arba vienas kitas šaukštelis šviežiai spaustų sulčių dažniau pagerina nei sugadina savaitgalio desertus.

Todėl ir šįkart savaitgalio desertui – citrinų pyragas iš mano saldumynų knygos. Tobulas citrinų kremas trapios tešlos krepšelyje. Ir saldus, ir rūgštus, ir saulėtai geltonas, bet vis tiek, kaip ir visi citrusiniai kepiniai, tiesiog tobulai subalansuotas žiemos popietėms. Nors ką aš kalbu, juk gardiems pyragams nėra netinkamų metų laikų; paskutinįkart jį kepiau dar vasarą, ir saulės nutviekstą karštą dieną jis taip pat buvo nuostabus.

Bet kam laukti vasaros? Savaitgalis ant nosies, dienos dar žvarbios. Po pasivaikščiojimo grįžti į namus, kvepiančius pyragais, yra tas savaitgalio planas, kurio linkiu ir jums, ir sau. Beje, papuošę šio pyrago gabalėlius avietėmis ir mėtos šakelėmis, į desertą perkelsite ir mūsų trispalvę, o tą šį savaitgalį padaryti gali norėtis, tiesa?

Sako, kai gyvenimas pamėtėja vieną kitą rūgščią citriną, reikia imti ir pasigaminti limonado. Arba išsikepti maloniai saldžiarūgštį citrinų pyragą. Jei kiekvieną kartą taip ir daryčiau, šį pyragą kepčiau tikrai dažnai. Nes, juk žinote, tarp blogų ir gerų dienų – tik viena naktis. O kartais – tik vienas gabalėlis tikrai gardaus citrinų pyrago.

Receptas surašytas „Saulėtos virtuvės saldumynų knygoje“.