Kai tingu gaminti, o gaminti vis tiek reikia (nes valgyti taip pat reikia), darau visokius šakar-makar. Dažniausiai tiesiog iš to, ką randu šaldytuve. Tokios dienos labai į gera – ištuštėja pamiršti spintelių kampai, atsiranda daugiau vietos šaldytuve, iš pustuščio stiklainėlio išberiama paskutinė sauja moliūgų sėklų, iš blogos lemties išgelbėjamas nedidelis likęs gabalėlis sūrio ir šlakelis grietinėlės. Kai bene kasdien fotografuoji maistą, tokių mažų likučių šio, to ir ano lieka labai dažnai, o maisto švaistymo aš nuoširdžiai nemėgstu. O galų gale, ir pietūs iš tų likučių būna visai nieko sau – ir skanūs, ir kvepiantys pavasariu.
Šie makaronai patiko ne tik man, bet ir Joriui. Nors maistui jis kasdien tampa vis išrankesnis (ir aš neapsimetinėsiu, kad dėl to tyliai kamputyje vis paliūdžiu), ne taip seniai pasiūlyti makaronai vis dar sutinkami šypsena ir pačepsėjimais.
Dar vienas geras dalykas – artėja pavasaris, o kartu su juo ir piknikų sezonas! Dar nesugalvojau, kaip parkuose ir plačiose pievose sugaudysiu tą mažą vijurką, bet kad mes keliausim iškylauti su pietų dėžutėmis, tai tikrai! O pietų dėžutėms tokios makaronų salotos labai tinka.
