Rytoj – Užgavėnės, o varškėčiai – puikus valgis joms paminėti. Jie minkšti, purūs, saldūs, tirpstantys burnoje varškės debesėliai. Patinka visiems, o pagaminti neįtikėtinai paprasta!
Lietuvių ir ukrainiečių virtuvė turi labai daug bendro. Tiek jų, tiek mūsų namuose dažnai verdami barščiai, kepami bulviniai blynai, verdamas guliašas. Paprasta ir ūkiška virtuvė, bet labai skani. Varškėčiai taip pat mus jungia; Ukrainoje jie vadinami „syrniki“ („сирники“).
Kiek skaičiau ukrainietiškų receptų, nuo tų, kuriuos paprastai iki šiol kepdavau savo virtuvėje, šie skiriasi tuo, kad į tešlą yra įmaišoma kur kas mažiau miltų, tačiau juose varškėčiai apvoliojami prieš dedant į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Tokie varškėčiai iškepa dar minkštesni ir puresni, o išorėje – gardžiai apskrudę.
Į varškėčių tešlą galite įmaišyti razinų ar smulkintų džiovintų vyšnių, bet ir be šių pagardų jie nuostabiai gardūs. Patiekite su grietine, šviežiomis uogomis, galite pagardinti šlakeliu medaus ar klevų sirupo. Dažniausiai tokie saldūs varškėčiai patiekiami pusryčiams ar desertui, bet net ir lengvai vakarienei, jei esate smaližiai, tiks puikiai!
Kai Lvove lankėmės pirmąkart, prieš beveik tris metus, vieną rytą kavinėje pagrindinėje miesto aikštėje mums su saulėtu virtuviuku pusryčiams užsakiau varškėčių. Sulaukėm tobulai dailių, dangiškai purių, pagardintų vyšniomis ir jų sirupu. Dar dabar prisimenu jų skonį!
⠀
Gal tai ir labai mažas simbolinis žingsnelis, bet šiandien norėjau pasidalinti varškėčių receptu. Gal panorėsit išsikepti ir jūs.
