Tai žinoma, kad prisižadėjau sau visokių dalykų nuo naujų metų. Nieko negaliu su savim padaryti – man patinka simbolinės naujos pradžios. Tų pažadų eilutėse atsidūrė ir maistas. Pažadėjau sau atsakingiau planuoti, mažiau švaistyti ir gaminti iš to, ką turiu, nepaliekant visokių likučių nežiniai. Dar pažadėjau dažniau dalintis tiesiog paprastais receptais, kuriuos gaminu kasdien, nesiveldama su savimi į diskusijas, kad gal tokie neatitiks mano auditorijos lūkesčių. Štai taip tinklaraštyje jau atrado vietą lęšių sriuba, nesaldi avižinė košė, bolivinės balandos salotos su saldžiom bulvėm. Kažkodėl kažkada esu sau pasakiusi, kad iš manęs skaitytojai tikisi vien saldumynų ir kokio sotaus ūkiško maisto, bet gal tai nėra tiesa? Aš ketinu atrasti daugiau vietos viskam – ir tikiuosi, kad jums ta įvairovė patiks.
Grįžtant prie pažadų, dar sau pažadėjau nepraleidinėti pagrindinių valgymų, nes „neturiu laiko“. Sąžiningai pavalgyti pusryčius, pietus, vakarienę – vienintelis man veikiantis būdas išvengti nevaldomų maisto „puotų“ vėlyvais vakarais. Todėl vakar, kai laiko pietums ruošti liko tikrai labai mažai, ėmiau ir susitepiau šituos sočius, maistingus sumuštinius. Labai, labai patiko tiek tekstūra, tiek gaivumas. Nors spalvų juose mažokai, skonio – tikrai daug. Išbandykite!
